Savanoris, Vyčio kryžiaus ordininkas

Gimė 1898 m. liepos 20 d. Maniuliškių kaime, Suvieko valsčiuje, Zarasų apskrityje. 1919 m. birželio 15 d. kai II pėstininkų DLK Algirdo pulkas, vydamas iš Lietuvos bolševikus, atžygiavo į Suvieko apylinkes, Jonas Abarius savanoriu pasiprašė į jo gretas. Keletą dienų apmokytas kaip naudotis ginklu, skiriamas į 8 kuopos žvalgų būrį. Apie to meto kovinius žygius išliko jo prisiminimai “Kario” žurnale 1938 m. birželio 30 d. (Nr.26). Jonas Abarius buvo Bolševikų suimtas, tardomas, kalintas ir sužeistas, po ligoninės tampomas po įvairius kalėjimus, kol pagaliau įkliuvo Maskvoje, iš kur jam pasisekė pabėgti ir 1919 m. spalio mėn. grįžo į kariuomenę. Teko dar kautis su bermontininkais ir lenkais. 1921 m. spalio 10 d. paleistas iš kariuomenės Jonas Abarius du metus dirbo Zarasų pasienio policijoje, vėliau ūkininkavo tėvų ūkyje. Po karo prasidėjus kolektyvizacijai Jonas Abarius dirbo “Strazdelio”, vėliau “Lenino kaliu” kolūkyje laukininkystės darbininku. Mirė 1967 m. gegužės 11 d. Palaidotas Aleksandravėlės kapinėse, Rokiškio rajone.
Apdovanotas: “Vyčio kryžiumi “ (1919), “Savanorių - kūrėjų” ir “Lietuvos nepriklausomybės 10 - mečio” medaliais (1928). 

Nepriklausomybės riteriai / Vytautas Indrašius. - Vilnius : Gimtinė, 1998. - p. 148 - 150