1,2 km į pietus nuo Lūžų piliakalnio, Lūžų miško 60 kvartale, dešiniajame vingiuotos ir akmenuotos Šavašos upės krante buvo aptiktas gana keistas samanomis ir uogienojais apaugęs akmuo (Antalieptės sen.).

1972 metais žurnale „Mokslas ir gyvenimas” apie šį radinį rašė istorijos mokslų daktaras V. Urbonavičius. Nuvalius akmenį išsiaiškinta, kad jis yra netaisyklingo cilindro formos, 130 x 80 cm dydžio, su iškaltu dubeniu viršuje. Aplink rusvai pilkos spalvos akmenį iškasus perkasą paaiškėjo, kad jis stovi kadaise iškastos duobės pakraštyje. Duobės dugnas išgrįstas to paties akmens nuoskaldomis, kurių, kad jis lygiai stovėtų, rasta ir po akmeniu. Akmens plokščiame viršuje iškalta 50 x 50 x 10,5 cm apvali duobė (dubuo), kurioje kūrenta ugnis. Manoma, kad tai pagoniškos šventyklos liekanos. Kada užgeso jos ugnis, duomenų nėra. Pagal įrengimą šventykla labai panaši į XVI – XVII a. datuojamą Mosėdžio šventyklą. Todėl gal ir Lūžų šventykla - jau katalikiškojo laikotarpio palikimas. 1994 metais nustatytos paminklo teritorijos ir apsaugos zonos plotas 9 kv. m.

(Parengta pagal  kraštotyrininko Jono Nemanio medžiagą)