Gimė 1923 02 23 Rakėnų kaime, Antazavės valsčiuje, Zarasų rajone. Mirė 1993 07 19 Vilniuje. Poetas, lyrikas. Kiek paaugęs P. Gaulė piemenavo pas svetimus, o žiemomis lankė Antazavės pradžios mokyklą. Buvo gabus, labai norėjo mokytis toliau, tačiau tam stigo lėšų. Tai pastebėjęs Antazavės bažnyčios vikaras Jonas Pranevičius, sutiko padėti paruošti berniuką stojamiesiems egzaminams į Zarasų gimnazijos antrąją klasę. P. Gaulė išlaikė egzaminus ir tapo Zarasų gimnazijos mokiniu. Ir gavo brandos atestatą. Vokiečių okupacijos metais buvo išvežtas į Vokietiją, kur dirbo pas ūkininkus. Išmoko vokiečių kalbą. Grįžęs į Lietuvą dirbo vertėju vokiečių komendantūroje. Išvyko į Vilnių kur studijavo VPI, lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo laikraščių redakcijose, Televizijos ir radijo k-te. Nuo pat vaikystės P. Gaulė rašė eilėraščius. Turėjo didelę likimo dovaną- lakią mintį ir jautrią širdį, kurių dėka eilėraščių posmuose liejo didelę meilę gimtinei ir motinai, tėviškės grožiui, kilniausiems žmonių jausmams. Poetas išleido keletą poezijos knygų vaikams ir suaugusiems, plačiai žinomas kaip dainų tekstų autorius Vertingiausia kūrybos dalis – dainų tekstai.: „Motinos valsas“, „Dar širdyje ne sutema“, „Myliu“ ir dešimtys kitų. Sukūrė per 800 dainų. skamba apie 300 jo parašytų dainų, kurioms muziką kūrė daugelis kompozitorių: M. Vaitkevičius, B. Gorbulskis, V. Telksnys, G. Pauga, A. Raudonikis, V. Baumilas ir kiti. P. Gaulės parašytų dainų tekstai dainuojami visoje Lietuvoje. . Išleido poezijos rink. „Rodos ir vargo nebuvo“ ( 1983 ), „Mylimosios vardą rašau“ ( 1993 ), eilių knygeles vaikams „Vaivorykštė „( 1978 ), „Šypsenėle, nepabėk“(1981). P. Gaulė palaidotas Vilniuje Saltoniškių kapinėse.
Leokadija Lukošiūnaitė-Malcienė. Dusetiškiai.- 2003, p. 31-34.