Gimė 1912 m. liepos 2 d. Zarasuose. Istorikas, pedagogas. Vidurinį mokslą ėjo Zarasuose ir 1926 – 1927 m. Italijoje. 1932 m. baigė Aukštesniąją komercijos mokyklą Kaune. 1942 m. baigė VU humanitarinių mokslų fakultetą visuotinės istorijos skyrių ir 1943 m. VU teisių fakultetą. 1944 m. birželio 23 d. Vilniaus universitete apginė disertaciją „Popiežiaus valstybės įkūrimas“ ir gavo daktaro laipsnį. 2000 m. ši disertacija išleista atskira knyga Vilniuje. Nepriklausomoje Lietuvoje dirbo Vidaus reikalų ir Švietimo ministerijos žinybose. 1941 – 1944 m. dirbo Darbo biržoje ir palaikė ryšius su pogrindžiu, tuo būdu išgelbėdamas VU mokslo personalą, studentus ir šiaip daugelį Vilniaus lietuvių nuo išvežimo darbams, areštų ir kt. Kartu dėstė istoriją Amatų mokytojų institute bei Suaugusiųjų institute. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur iki 1948 m. mokytojavo Ravensburgo lietuvių gimnazijoje, dėstė istoriją. 1948 m. emigravo į Kolumbiją. Pradžioje dirbo Caro y Cuervo instituto Bibliografijos srityje, vėliau Francisco Jose de Caldas universitete Bogotoje dėstė matematiką ir fiziką. 1958 m. persikėlė į Kanadą, apsigyveno Toronte, dirbo laboratorinį darbą Ontario Vyriausybės žinyboje. Mirė 1987 m. sausio 24 d. Toronte. Palaidotas šv. Jono kapinėse.

 Kimsa Antanas. Popiežiaus valstybės įkūrimas.-  Vilnius : Pradai, 2000. P. 211-212.