Gimė 1914 04 17 d. Žukliškių kaime, Dusetų valsčiuje, Zarasų rajone. Tautotyrininkas, visuomenininkas. Mokėsi Zarasų ir Kauno gimnazijose. 1938-43 VDU Kaune ir Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, tautotyrą ir proistorę. Rinko lietuvių tautosaką, žodžius žodynui (surinko > 15 000 tautosakos pavyzdžių, > 20 000 žodžių). Dusetų apylinkėse telkė tautosakos rinkėjus, subūrė Praeities būrelį ir įrengė muziejų, vėliau su kitais Dusetose įsteigė K. Būgos muziejų ir jame dirbo. Nuo 1935 buvo Eltos narys korespondentas, bendradarbiavo spaudoje (slapyvardžiu J. Leliušis, J. Palobis, J. Šetekšnis, J. A. Vidimantas ir kt.). Ateitininkas, pavasarininkas (1937 Pavasario vyrų sąjungos centro valdybos narys). Nuo 1939 lituanistikos instituto tautosakos skyriaus bendradarbis, dalyvavo etnografijos ekspedicijose. 1940 veikė pogrindyje. 1943 tyrinėjo lietuvių etnografijos ribas Gudijoje. 1944 pasitraukė į vakarus. Innsbrucko universitete, Austrija, studijavo lyginamąją religijų istoriją, etnologiją ir antropologiją. 1949 Tubingeno universitete, Vokietija, baigė lituanistiką. Nuo 1951 gyveno JAV. Dirbo Pennsylvanijos universiteto bibliotekoje Philadelphijoje ir tęsė antropologijos studijas. Nuo 1956 dirbo LE (buvo etnografijos skyriaus redaktorius). 1958-69 mokytojavo Bostono, MA, lituanistinėje mokykloje. 1973-80 Lituanistikos instituto Kraštotyros skyriaus vedėjas, nuo 1973 ir ALKA direktorius. Bendradarbiavo lietuvių spaudoje, LE (37 tomų pagalbinis redaktorius), skaitė pranešimus II ir III MKS, LKMA suvažiavime (1973), paskelbė straipsnius “Tariamosios Perkūno giesmės” (Lituanistikos instituto darbai,1979), parengė spaudai J. Puzino “Rinktinius raštus”
Lietuvių kalbos enciklopedija. – Vilnius, 1999. – P. 405-406.