Dusetų miestelis  nors ir nėra didelis, tačiau mena ilgą ir įdomią praeities istoriją, čia gimusius, gyvenusius kūrusius talentingus   žmones. Vienas iš jų Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, publicistas, teisininkas Petras Šatkus.

    1940 metais vasario 5 dieną Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje susituokė Jurgis (1907 04 23-) sūnus Kazio ir Agotos Remeikytės Šatkus amatininkas nuo Užpalių valsčiaus ir Elena (1906 05 01-) dukra Jono  Širvinsko ir Salomėjos Petrašiūnaitės, kilusi iš Avilių valsčiaus.    Jurgio Šatkaus ir Elenos Širvinskaites šeimoje, 1942 metų spalio 19 dieną gimė vaikas vardu  Petras.

 „Matyt, kiekvienam žmogui lemta gimti tam tikroje vietovėje ir tam tikru laiku, kad iš savo tėvų ar protėvių paveldėtų pavardę, genties šaknis“ / Petras Šatkus // Lietuvos nepriklausomieji rašytojai.- Vilnius.- 1998, p. 228

    Mokėsi Dusetų Kazimiero Būgos vidurinėje mokykloje. 1968 m. baigė Kauno milicijos mokyklą, dirbo Vidaus reikalų ministerijoje. Nuo 1969 m. bendradarbiauja periodinėje spaudoje. Rašytojas, spaudos darbuotojas ir publicistas Petras Šatkus  parašė detektyvinio pobūdžio kūrinių, daugiau kaip du šimtus apybraižų, straipsnių bei kūrinėlių vaikams. Juos paskelbė leidiniuose „Socialistinė teisė“, Švyturys, „Jaunimo gretos“, „Tiesa“, „Czerwony Sztandar“, „Sovetskaja Litva“, „Mūsų žodis“, per radiją ir televiziją. 1991–1993 m. redagavo laikraštį „Ugniagesys“. 1991–1997 m. – žurnalo „Rankas aukštyn!“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, redagavo savaitraščius „Žvilgsnis“, „Europos centras“.  Nuo 1995 Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas. Kartu su kitais 1997 įkūrė Lietuvos detektyvų rašytojų sąjungą.

„Kiekvienas žmogus yra kūrinys. Žinau, jog savo gyvenimo būdu, jausmais, mintimis, džiaugsmais ar laime, kančia ar vienatve jis yra nepakartojamas. Tai, ką skaitytojui pasiūlau tėra tik menka šio pasaulio sintazė, amžinas ieškojimas tiesos, gėrio ir grožio, meilės, atjautos ir šilumos, o gal tik bėgimas link tolstančio horizonto yra amžinas gyvenimo alkis. / Petras Šatkus // Lietuvos nepriklausomieji rašytojai.- Vilnius.- 1998, p. 229

  Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos Garbės nario, Petro Šatkaus romanai-detektyvai atskleidžia šių dienų gyvenimą, kuris apnuogina dvidešimt pirmojo amžiaus aktualijas, žmogaus vidinio ir išorinio pasaulių sandūrą bei žiaurią kovą už būvį korumpuotoje visuomenėje, kur teisė, teisingumas ir įstatymas tėra tik absurdiškos sąvokos arba, tiksliau, forma be turinio ir teisinės kultūros. Kūrinių autorius pasakoja apie savitą, kupiną įvairiausių nuotykių ir prieštaravimų nusikalstamą pasaulį, vykusiai atskleidžia uždarą nusikaltėlių vidaus pasaulį ir teisėsaugos kovos su nusikaltimais peripetijas. Kaip ir tikėtina, autorius teigia, jog juodajam detektyvui būdina ne tik hiperbolinė situacija, bet ir groteskiniai herojai, kurie gyvena ir kovoja už teisę būti savimi. Turbūt todėl kūriniai stebina įdomiu stilistikos perteikimu, išskirtiniais pastebėjimais ir nuoširdžiu prisilietimu prie skaitytojo pasąmonės. Kūryboje juntamas lengvumas, profesionalumas, apgalvotos detalės. Tai kūriniai, kurie nepalieka abejingų, kiekvienoje knygoje galite atrasti kažką naują ir dar neskaitytą. Petras Šatkus kasdien užkariauja vis daugiau skaitytojų širdžių.

„Gyvenu vizijų pasaulyje. Ir dėl to esu laimingas. Atėjau į šį pasaulį sėti viltį. Ir jau trečias dešimtmetis, kai tai darau. Stebiuosi, kenčiu, bet dažniausiai to niekas nemato. Tokių dalykų rašytojo niekas neklausia. Ir turbūt mažai ką žino, jog žodžiai yra ne vien tik žodžiai, bet ir jausmai, gyvenimas, kūryba, mirties arba prisikėlimas amžinybei. Kitos prasmės nematau, o gal tiesiog nesurandu. Esu toks, koks esu... Ką Dievas davė, privalai atiduoti kitiems. Kitos prasmės nematau. / Petras Šatkus // Lietuvos nepriklausomieji rašytojai.- Vilnius.- 1998, p. 232