Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka mail Svetainės medis
Apie mus |Klauskite
Elenai Pimpytei - 120

 

Virtualios parodos 2024
Jonui Nemaniui - 100
Virtualios parodos 2023
Vytautui Indrašiui – 80
Virtualios parodos 2022
Meilei Kudarauskaitei - 90
Petrui Šatkui - 80
Elenai Pimpytei - 120
Virtualios parodos 2021
Stanislavai Kirailytei – 90
Virtualios parodos 2015
Jonui Kaškaičiui - 130
Virtualios parodos 2014
Juozui Gruodžiui - 130
Anatolijui Kairiui - 100
Lionginui Abariui - 85
Česlovui Butkiui -120
Laimučiui B. Švalkui - 95
Gintautui Vaitoniui - 50
Edvardui Makeliui – 60
Leonui Žurauskui – 110
Vladai Stankūnienei - 65
Jehudai Penui -160
Salvijui Pranskūnui - 50
Rimantui Grikevičiui - 75
Broniui Židoniui – 110
Konstancijai Šimaitienei - 95
Vytautui Striogai – 90
Aldonai Merkytei - 90
Antanui Mažiuliui - 100
Petrui Vaškui - 75
Broniui Kvedarui - 80
Algirdui Svidinskui - 60
Pranui Čepėnui - 115
Mamertui Lumbei - 130
Anelei Ališauskienei - 100
Stasiui Jameikiui - 100
Petrui Cibui - 80
Petrui Guntuliui - 90
Liudai Ruseckienei - 80
Mečislovui Reiniui - 130
Baliui Raugui - 100
Jonui Būgai - 100
Rimvaldui Brogai - 60
Antanui Musteikiui - 100
Juozui Andriūnui - 120
Jonui Algirdui Kvedarui - 80
Virtualios parodos 2013
Viliui Matuliui - 80
Algirdui Latėnui - 60
Vytautui Kapočiui - 70
Gediminui Jonui Šukiui - 90
Petrui Kuzmickui - 115
Patrui Gaulei – 90
Donatui Čepukui - 80
Vasilijui Baranovskiui - 80
Lionginui Radzevičiui - 75
Petrui Kukučiui - 105
Jonui Kardeliui – 120
Jonui Andriūnui - 90
Aleksandrui Matekūnui - 100
Normantei Ribokaitei - 45
Alvinai Pučinskaitei – 75
Vytautui Bertuliui - 80
Juozui Buzeliui - 125
Domininkui Bukontui – 140
Piotrui Vrangeliui - 135
Pranui Gipiškiui - 120
Antanui R. Šakaliui - 75
Mikui Šileikiui – 120
Baliui Svilui -115
Aleksandrui Krasnovui – 65
Algirdui Vapšiui – 80
Antanui Nevodničenui - 125
Vytautui Triponiui – 75
Genovaitei Randienei - 90
Virtualios parodos 2012
Danutei Venclovaitei - 80
Antanui Kimsai - 100
Juozui Prunskiui - 105
Zofijai Vilytei - 85
Stepui Eitminavičiui – 60
Janei Grigėnienei - 70
Juozui Kuzmai - 100
Kastyčiui Tvardauskui - 90
Antanui Ilčiukui - 110
Stanislovui Sinkevičiui - 60
Archeologijos paminklai
Piliakalniai
Pilkapiai, senkapiai
Akmenys
Architektūros paminklai
Bažnyčios, vienuolynai
Technikos paveldas
Kultūros paminklai
Žymių žmonių gimtinės
Istorijos paminklai
Kapinės
Zarasai vaizduose
1836 - 1918
1919 - 1929
1930 - 1939
1940 - 1989
1990 - 2006
Metrikų knygos
Antalieptės karmelitų vienuolynas
Baltriškių bažnyčios metrikų knygos
Daugailių bažnyčios metrikų knygos
Degučių bažnyčios metrikų knygos
Dusetų bažnyčios metrikų knygos
Dusetų parapijos dokumentai
Dusetų parapijos inventorinės ir kasos knygos
Dusetų parapijos gyventojų sąrašai
Salako bažnyčios metrikų knygos
Smėlynės bažnyčios metrikų knygos
Suvieko bažnyčios metrikų knygos
Zarasų metrikų knygos
Vardiniai sąrašai
Rankraščiai
Antanas Pūslys
VU bibliotekos dokumentai apie Zarasus
Bažnytiniai dokumentai
Kraštas
Zarasų žmonės

 

 

Elena Pimpyte (1902.12.13-1990.09.01)

       

                                                                                                

                               

   

       

                   „Mano  mintys pražydo

                  dilgėlių žaliais žiedais

                  debesų mėlynuos laukuos...“

                                               Elena Pimpytė

 

 

Savamokslė liaudies poetė, , liaudies meno puoselėtoja, tautodailininkė  Elena Pimpytė  gimė Kairionių kaime netoli Dusetų miestelio 1902 m. gruodžio13 d. Zarasų apskrityje. Tėvas Aleksandras Pimpė, išradingas ir nagingas žemdirbys, savo rankom pastatęs vandens malūną. Motina – Katarina Miškinytė (kilusi nuo Užpalių) paliko našlaičius Eleną ir Petrą pačioje kūdikystėje. Į namus atėjo pamotė – jos paveikslas lyg iš pačių žiauriausių liaudies pasakų. Marino mergaitę badu, visaip skriaudė. Jau senatvėje sugalvotų ir nusirašytų minčių sąsiuvinyje Elenos įbrėžta: „Visas svajones, iliuzijas, idealus mano užmušė pamotė“. Žiūrėdama į ant palangės lesančius balandžius, sakydavo: „pati mirsiu badu, negaliu matyti alkano“. Mąstė, kad vaikystės, jaunystės išgyvenimai daug ką jos gyvenime ir nulėmė – ir vienatvę, ir norą skaityti, rašyti, išsakyti savo mintis.

  Rašto  pramoko vaikystėje pas Avyžių kaimo daraktorius. Kaimo našlaitė 1922 m. atvyko į Kauną tarnauti, vertėsi rankdarbiais (mezginiais ir siuvinėjimu), labiau prasilavinusi buhalteriavo.  Kaune rankdarbių parodoje už siuvinėtus darbelius buvo apdovanota pagyrimo raštu (1930 m.). 1940 m. persikėlė gyventi į Vilnių, kur dirbo Vilniaus Pedagoginiame institute (dabar universitetas) buhalteria. Vertėsi rankdarbiais, mažytis butelis su langais į Neries slėnį buvo apklostytas nėriniais ir siuviniais – su pasikartojančiais našlaičių žiedais, subtilių spalvų, nepaprasto kruopštumo raštais.

  1947 pradėjo rašyti eilėraščius miniatiūras, nemėgdžiodama folkloro stilistikos, bet išlaikydama liaudies menininkams primityvistams būdingą poetinio suvokimo tyrumą ir naivaus fantazavimo galią. „Mezgiau, mezgiau – nusibodo. Pradėjau rašyti dienorašti, vėliau eilėraščius dėl savęs“ – sakė Pimpytė. Ėmė  užrašinėti vaizdingesnius posakius, mįsles, priežodžius, patarles, literatūrines mintis o greta jų – savo kūrybos eilėraščius. Iš pradžių rašė juos ant banko blankų – taip buvo įpratusi, vėliau – į storus, languotus sąsiuvinius. Kartais rašydavo labai daug- yra sakiusi, kad per du 1979 m. pabaigos ir 1980 m. pradžios mėnesius parašiusi per tūkstantį eilėraščių. Daugiausia rašanti žiemą – „nežinau dėl ko“. Rašoma tikint, kad „eilėraščiai užtveria kapus“, o tiksliau – nei tikint, nei apie kokią prasmę galvojant, o tiesiog jaučiant reikmę, būtinybę. Tokių užrašų susikaupė daug sąsiuvinių.

    Kukli, net drovi mergina savo kūrybos niekam nerodė, niekur nespausdino, todėl buvo visiškai nežinoma. E. Pimpytę, kaip liaudies poetę, 1979 m. „atrado“ poetas Marcelijus Martinaitis.

Pimpytei, kaip ir kitiems liaudies menininkams, „pasaulis prasideda nuo širdies“, jos pačios žodžiais tariant, nuo gailesčio gyvam, nuo meilės žydinčiam ir vystančiam. Jos eilėraščiuose jaučiame įdomią liaudies poetę, netikėtą, kaip netikėtas buvo, sakysime, tapytojos P. Gerlikienės švystelėsimas. M. Martinaičio nuomone, Pimpytės eilėraščiai „daug kuo prilygsta žymių žmonių mūsų liaudies menininkų I. Užkurnio, L. Šeptos, M. Bičiūnienės kūrybai. Pasaulėjauta, kūrybos šaltiniai jiems labai bendri – jie tikrai išreiškia liaudies dvasią, tą meninę pasąmonę, kuri šimtmečius maitino tautosaką“.

   Ji rašydavo eilėraščius baltagalvė, tyli, visa lyg iš apdainuotu pilkų vėjo sparnų ir suartos Tėvynės žemės grumstelių, rašydavo įsižiūrėjus į peizažą, įsiklausius į paukščių balsus, tarytum ištirpus, susiliejus su visa gyvastimi. Ir sužydėdavo jai debesys geltonom rožėm, skaičiuodavo zylės viesulo pėdas, vandens lašeliuose įmintas, o ji lyg klausdavo save: kuris gi takelis veda į eilėraščio širdį?

    E. Pimpytei, kaip ir kitiems liaudies menininkams, „pasaulis prasideda nuo širdies“, jos pačios žodžių tariant, nuo gailesčio gyvam, nuo meilės žydinčiam ir vystančiam. Jos eilėraščiuose jaučiame įdomią liaudies poetę. Ji turėjo ryškų ir sunkų našlaitiškumo, nereikalingumo jausmą. Žydėjimas našlaitei poetei buvo didžiausias džiaugsmas, paslaptingiausias vyksmas, kurį ji nuolatos kartojo eilėraščiuose.

    Taigi tokią liaudies poetę turime. Ir nesvarbu, jog ne visi kritikai vienodai kildina poetę. Ji nesiprašė į viešumą, o tik kalbėjo apie tai kas jai skauda, kuo jai graži gėlė, dangus. O priimkime širdies žodį, širdimi.

     1981 ir 1982 m. „Poezijos pavasaris“ išspausdino keletą Elenos Pimpytė eilėraščių. Apie ją ėmė kalbėti, rašyti. Išleido knygą „Ramybės duona“ (1985), Kitą savo eilėraščių knygą ji buvo sumaniusi pavadinti „Vėjo rugienos“. Deja, sumanymo įgyvendinti nespėjo. Mirė Elena Pimpytė 1990 m. rugpjūčio 1d. Vilniuje.                                                              

                                                                                                 

                                                                                                             

   

 

 

 

 

 

Knygos
Bibliografija
img   Plačiau
   
  interneto Svetainių kūrimas seo optimizavimas