Gimė 1914 08 28 Sankt Peterburge (Rusija) Rašytojas, pedagogas, visuomenės veikėjas. Dar vaikas atvyko į Lietuvą apsigyveno motinos tėviškėje Kalendiškės kaime Vajasiškio parapijoje, Zarasų apskrityje. Paaugęs piemenavo, tarnavo pusberniu ir bernu pas ūkininkus. Gyveno Daugailiuose, kur baigė pradžios mokyklą. 1936 įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą. Švietimo ministerijos mokykloje išlaikė gimnazijos baigimo egzaminus. 1938 metais įstojo į Vilniaus Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, prancūzų kalbos ir literatūros specialybę. 1940 perėjo į Vilniaus universitetą, 1942 metais baigė pedagogiką ir psichologiją. Nuo 1942 iki 1944 metų dirbo Šiaulių suaugusių vidurinės mokyklos direktoriumi. Tais pačiais metais pasitraukė į Vokietiją, buvo švietimo vadovas Kempteno stovykloje. 1945- 1947 metais Nurtingeno (Austrija) lietuvių gimnazijos mokytojas, vicedirektorius, redagavo žurnalą „Tremtinių mokykla“ Nuo 1947 gyvena Čikagoje. (Ilinojaus valstija) (JAV). Nuo 1947 iki 1949 redagavo „Naujosios aušros“ žurnalą, bendradarbiavo periodinėje spaudoje, bendradarbiavo rašant „Lietuvių enciklopediją“ Aktyviai reiškėsi JAV Lietuvių bendruomenės veikoje. Nuo 1967 iki 1970 m. JAV Lietuvių bendruomenės Kultūros fondo pirmininkas, nuo 1970 iki 1975 metų Kultūros tarybos pirmininkas. Suorganizavo Lietuvių bendruomenės Jaunimo teatrą, dramos studiją, parengė 5 išeivijos teatro festivalius, jiems vadovavo. Priklausė Lietuvių draugijai, nuo 198 iki 1986 Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas. Priklausė scenos darbuotojų sąjungai, Šaulių sąjungai, Lietuvių žurnalistų draugijai, PEN klubo (Tarptautinės rašytojų organizacijos) lietuvių skyriaus narys. Pirmąjį eilėraščių rinkinį „Blaškomi lapai“ išleido 1946 Vokietijoje, antrąjį – „Auksinė sėja“ 1954 JAV. Vėliau rašė gana intensyviai ir išleido per 70 įvairių žanrų kūrinių, 50 knygų. 15 iš jų apdovanoti įvairiomis premijomis. Ypač gausi dramaturgija, kūryboje vaizduojama įvairių laikotarpių Lietuvos gyvenimas, išeivių buitis, apmąstomas lietuvių tautos istorinis likimas, vyrauja patriotiniai motyvai. Kūrinių išversta į anglų, lietuvių kalbas. Mirė Anatolijus Kairys 2008 metų birželio 09 d. Čikagoje.
JAV Lietuviai.- T. 1.- 1998, p. 431-432. |