Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka mail Svetainės medis
Apie mus |Klauskite
Juozui Gruodžiui - 130

 

Virtualios parodos 2015
Jonui Kaškaičiui - 130
Virtualios parodos 2014
Juozui Gruodžiui - 130
Jonui Nemaniui - 90
Anatolijui Kairiui - 100
Lionginui Abariui - 85
Česlovui Butkiui -120
Laimučiui B. Švalkui - 95
Gintautui Vaitoniui - 50
Edvardui Makeliui – 60
Leonui Žurauskui – 110
Vladai Stankūnienei - 65
Jehudai Penui -160
Salvijui Pranskūnui - 50
Rimantui Grikevičiui - 75
Broniui Žydoniui – 110
Konstancijai Šimaitienei - 95
Vytautui Striogai – 90
Aldonai Merkytei - 90
Antanui Mažiuliui - 100
Petrui Vaškui - 75
Broniui Kvedarui - 80
Algirdui Svidinskui - 60
Pranui Čepėnui - 115
Mamertui Lumbei - 130
Anelei Ališauskienei - 100
Stasiui Jameikiui - 100
Petrui Cibui - 80
Petrui Guntuliui - 90
Liudai Ruseckienei - 80
Mečislovui Reiniui - 130
Baliui Raugui - 100
Jonui Būgai - 100
Rimvaldui Brogai - 60
Antanui Musteikiui - 100
Juozui Andriūnui - 120
Jonui Algirdui Kvedarui - 80
Virtualios parodos 2013
Viliui Matuliui - 80
Algirdui Latėnui - 60
Vytautui Kapočiui - 70
Gediminui Jonui Šukiui - 90
Petrui Kuzmickui - 115
Patrui Gaulei – 90
Donatui Čepukui - 80
Vasilijui Baranovskiui - 80
Lionginui Radzevičiui - 75
Petrui Kukučiui - 105
Jonui Kardeliui – 120
Jonui Andriūnui - 90
Aleksandrui Matekūnui - 100
Normantei Ribokaitei - 45
Alvinai Pučinskaitei – 75
Vytautui Bertuliui - 80
Juozui Buzeliui - 125
Domininkui Bukontui – 140
Piotrui Vrangeliui - 135
Vytautui Indrašiui – 70
Pranui Gipiškiui - 120
Antanui R. Šakaliui - 75
Mikui Šileikiui – 120
Baliui Svilui -115
Aleksandrui Krasnovui – 65
Algirdui Vapšiui – 80
Antanui Nevodničenui - 125
Vytautui Triponiui – 75
Genovaitei Randienei - 90
Virtualios parodos 2012
Meilei Kudarauskaitei - 80
Danutei Venclovaitei - 80
Petrui Šatkui - 70
Antanui Kimsai - 100
Juozui Prunskiui - 105
Zofijai Vilytei - 85
Stepui Eitminavičiui – 60
Janei Grigėnienei - 70
Juozui Kuzmai - 100
Kastyčiui Tvardauskui - 90
Antanui Ilčiukui - 110
Stanislovui Sinkevičiui - 60
Archeologijos paminklai
Piliakalniai
Pilkapiai, senkapiai
Akmenys
Architektūros paminklai
Bažnyčios, vienuolynai
Technikos paveldas
Kultūros paminklai
Žymių žmonių gimtinės
Istorijos paminklai
Kapinės
Zarasai vaizduose
1836 - 1918
1919 - 1929
1930 - 1939
1940 - 1989
1990 - 2006
Metrikų knygos
Baltriškių bažnyčios metrikų knygos
Dusetų bažnyčios metrikų knygos
Smėlynės bažnyčios metrikų knygos
Suvieko bažnyčios metrikų knygos
Vardinis sąrašas, 1866 m.
Zarasų bažnyčios metrikų knygos
Rankraščiai
Antanas Pūslys

 

 

Juozas Gruodis (1884 12 22 – 1948 04 16)

Gimė 1884 12 22 Rokėnų kaime, Antazavės valsčiuje, Zarasų rajone. Pripažintas vienu ryškiausių savo kartos lietuvių kompozitorių.
Tai pirmasis lietuvių kompozitorius, reguliariai kūręs simfoninę muziką, kurioje tęsė sodrią vėlyvojo programinio romantizmo tradiciją. Nors iki 30-ies metų Gruodis buvo vargonininku provincijoje, vėliau studijavo Maskvos ir Leipcigo konservatorijose, o grįžęs į Kauną, dirbo Valstybės operos dirigentu ir 1933 m. įkūrė Kauno konservatoriją – pirmąją aukštąją muzikos mokyklą Lietuvoje, tapo jos direktorium ir pirmuoju kompozicijos profesorium. Gruodis intensyviai domėjosi senąja lietuvių liaudies muzika – melodijomis ir polifoninėms sutartinėmis, dažnai jas harmonizavo, o ilgainiui sukūrė individualų stilių iš nuosaikiai modernių išraiškos priemonių ir lietuvių tautinės muzikos elementų, esminėmis nuostatomis gana artimą Béla'os Bartóko ir Leošo Janáčeko estetikai. Gruodžio pažiūros ilgą laiką darė stiprią įtaką daugeliui lietuvių kompozitorių. Pirmąsias muzikos žinias gavo iš tėvo – dailidės ir muzikos instrumentų meistro. Mokėsi Antazavės pradžios mokykloje, Obeliuose pas Miką Petrauską ir vargonininką P. Lotočką. Baigęs Rokiškio muzikos mokyklą, 1901–1902 m. vargonininkavo Raguvėlėje, 1903–1905 m. – Utenoje. Čia suorganizavo mėgėjų chorą ir orkestrą, rengė vakarus-koncertus, kuriuose pats smuikuodavo ir dainuodavo. 1905–1908 m. vargonininkavo ir vadovavo chorams Mintaujoje bei Utenoje. 1909–1914 m. su savo mokiniu Juozu Karosu vargonininkavo ir vadovavo chorams Leliūnuose, Kuktiškėse, Alantoje. 1914 m. išvyko į Maskvą, kur vienus metus privačiai mokėsi harmonijos pas N. Laduchiną, kontrapunkto – pas A. Iljinskį. 1915–1916 m. Maskvos konservatorijoje studijavo muzikos teoriją pas A. Iljinskį ir A. Gedikę, vadovavo Lietuvių studentų draugijos chorui. 1916 m. dėl ligos buvo priverstas studijas nutraukti ir išvykti gydytis į Jaltą. Mobilizuotas į carinę armiją, apie metus dirbo kariuomenės orkestro kapelmeisteriu, vėliau, iki 1920 m., gydėsi ir gyveno Jaltoje, privačiai mokėsi kompozicijos pas kompozitorių V. Rebikovą, dėstė Jaltos liaudies konservatorijoje, vadovavo lietuvių išeivių chorui, rengė Antano Grudzinsko vakarus-koncertus. 1920 m. grįžo į Lietuvą, Kaune surengė savo kūrinių koncertą. Gavo Švietimo ministerijos stipendiją ir išvyko studijuoti į Leipcigo konservatoriją. Iki 1924 m. Leipcigo konservatorijoje studijavo kompoziciją pas S. Krėlį, P. Grenerį ir Z. Kargą-Elertą, o dirigavimą – pas profesorių H. Sittą ir M. Hochkoflerį. 1924–1927 m. buvo Valstybės teatro antrasis dirigentas. Dirigavo šias premjeras: Džakomo Pučini „Toską“ (1924 m. spalio 28 d.), Piotro Čaikovskio „Pikų damą“ (1925 m. gegužės 22 d.),Richardo Wagnerio „Lohengriną“ (1926 m. kovo 3 d.), Džiuzepės Verdi „Kaukių balių“ (1926 m. spalio 30 d.) ir F. Halėvy „Žydę“ (1927 m. kovo 6 d.). Dirigavo operos kolektyvo gastrolėse Klaipėdoje 1925 m. Nuo 1926 m. dėstė muzikos teorijos disciplinas Kauno muzikos mokykloje, 1927–1937 m. ir 1940 m. buvo muzikos mokyklos ir konservatorijos direktorius, teorijos-kompozicijos klasės vedėjas. J. Gruodis dalyvavo Lietuvos filharmonijos, Lietuvos muzikų ir chorvedžių draugijų veikloje. Buvo 1928 ir 1930 m. visos Lietuvos dainų švenčių Kaune jungtinio choro dirigentas, 1931 m. Visuotinė latvių Dainų ir Šokių šventės lietuvių choro dirigentas, 1940–1941 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos organizacinio komiteto pirmininkas, rinktas Kauno miesto liaudies deputatų tarybos deputatu. 1929 m. J. Gruodis išrinktas Latvijos, 1932 m. – Helsinkio konservatorijų garbės nariu. 1929 m. įteiktas „Italijos karūnos“ ordinas. 1936 m. pirmam iš lietuvių muzikų suteiktas kompozicijos profesoriaus vardas. 1944 m. suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas. Mirė Juozas Gruodis 1948 metų balandžio 16 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse. 1960 m. Petrašiūnų kapinėse pastatytas antkapinis paminklas (skulptorius Vladas Žuklys, architektas Vytautas Dičius). 1984 m. kompozitoriaus 100-ųjų gimimo metinių proga, Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelyje pastatytas paminklinis biustas iš granito (skulptorius Konstantinas Bogdanas, architektas Jonas Jucaitis). 1945 m. skulptorius Petras Rimša sukūrė J. Gruodžiui skirtą medalioną. 1974 m. Žaliakalnyje, name, kuriame gyveno kompozitorius, įsteigtas J. Gruodžio memorialinis muziejus. 1984 m. gruodžio 20 d. atidaryta pirmoji ekspozicija, 1994 m. atnaujinta, papildyta iki tol neskelbta archyvine medžiaga. 1948 m. balandžio 17 d. Kauno muzikos mokyklai suteiktas J. Gruodžio vardas. Nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. mokykla vadinama Juozo Gruodžio konservatorija. Čia veikia muziejus, kurio ekspozicijoje nušviečiama profesoriaus veikla. Kas dveji metai organizuojami Kauno ir kitų šalies miestų muzikos ir meno mokyklų Juozo Gruodžio vardo jaunųjų dirigentų konkursai.

 

Bibliografija
img   Plačiau

Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka 
Kodas 190213860 
D. Bukonto 20, Zarasai, LT-32132 
Tel. / faksas (8 385) 52279 
info@zarasubiblioteka.lt
www.zarasubiblioteka.lt

© Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka

  interneto Svetainių kūrimas seo optimizavimas