Gimė 1884 kovo 25 d. Žadavainių kaime Antalieptės valsčiuje Zarasų apskrityje. Kunigas valstybės veikėjas. Mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. 1908 m. įšventintas kunigu ir paskiriamas vikaru į Tauragės bažnyčią. 1909 m. perkeliamas į Karmelitų bažnyčią Kaune 1911 m. už lietuvybės skleidimą carinės valdžios nušalintas nuo pareigų, bet dvasinės vadovybės slaptai paskirtas Vaitkuškių filijon ir tais pačiais metais perkeltas vikaru į Panevėžio bažnyčią. Nuo 1913 m. Ramygalos bažnyčios vikaras, nuo 1915 m. tos pačios bažnyčios klebonas. Ramygaloje aktyviai platino katalikiškąją spaudą, steigė religines organizacijas. Rūpinosi žmonių vietiniu, rašė šiais klausimais į “Šaltinį”, “Vienybę”, ir kt. katalikiškus leidinius. Nuo 1920 m. kunigas Mamertas Lumbė paskiriamas Šeduvos klebonu. Šeduvoje įsteigė šv. Kazimiero draugijos skyrių, įsteigė ir pats vadovavo “Saulės” draugijos skyriui, miestelyje ir kaimuose steigė lietuviškas mokyklas. Gavo leidimą ir pradėjo Šeduvos progimnazijos namų statybą. Nuo 1926 dirbo Kaune, Šančių bažnyčios klebonu, kur 1938 pastatė naują akmeninę Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią. Dirbdamas Šeduvoje, pastatė progimnazijos rūmus. Caro laikais persekiotas kaip švietėjas, lietuvis patriotas. Veikė Juozapiečių katalikų organizacijose rašė į spaudą, ypač dirbdamas vikaru Tauragėje, Kauno karmelitų bažnyčioje, iš kur 1911 buvo rusų valdžios pašalintas, paskirtas vikaru provincijoje, vėliau Panevėžyje, Ramygaloje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę paaukštintas klebonu, dirbo Šeduvoje, Eržvilke. Mirė 1942 lapkričio 1 d. Šančiuose, palaidotas Šančių kapinėse.
Vytautas Indrašius. Doros, šviesos ir tiesos apaštalai. –2003, p. 96-99