Actorum archivi Diocesis Vilnensis... [Vilniaus vyskupijos archyvo aktų registras]. Vilnius, XVIII a. Įrašas skelbia, kad 1522 m. Velykų antradienį Jurgis Juškevičius ir Simonas Jokūbavičius ir Vladislovas Andrejevičius Zarasų parapijoje fundavo altariją Visagalio Dievo, Šv. Onos ir 10 000 kareivių kankinių garbei. Taip pat dovanojami žmonės, miškai, ganyklos, tvenkiniai ir Mirgutovščiznos žemė.

Salako rakto ir Zarasų vaitijos, priklausančių Vilniaus vyskupui Mikalojui Zenkovičiui (apie 1670-1762), inventoriams, sudarytas komisoriumi Antanu Drozdovskiu 1731 m.

Duomenys apie Zarasų miesto ir valsčių gyventojus, jų turimas žemes ir jų dydžius bei mokamus mokesčius. Atskirai pateikiamas Zarasų ežero aprašymas.

Knygoje taip pat pateikiami duomenys apie Vidžių, Tauragnų, Kuktiškių, Labanoro, Molėtų bei Šešuolių valdas bei Šešuolių dvarą.

Zarasų palivarke yra pono dvaras, kuriam reikalingas remontas. Jame senas pečius, du suolai iš pušies medienos ir stalas iš liepos medienos. Prie dvaro išsidėsto seni ūkiniai pastatai: senas medinis svirnas, klojimas.

Kronika Košciola Parafialnego w Nowo Alexandrowsku, položonego w Dyecezyi Wilenskiej, Gubernii Kowienskiej, Powiecie i Dekanacie Nowo Alexandrowskim 1849 [Duomenys apie Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią ir parapiją]. Zarasai 1849.

Duomenys apie Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią ir parapiją surinkti 1849 m.  Minima, kad medinė Zarasų bažnyčia statyta dar prieš 1500 m., ko gero dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio (1427-1494) laikais, nors istoriškai žinome, kad šis faktas nėra visai teisingas. Ji buvo pavadinta Švč. Mergelės Marijos garbei. Šalia bažnyčios būta špitolės, tačiau kas ją fundavo atmintyje neišliko. Senoji fundacija bažnyčiai sudarė 40 valstiečių trobų kaimuose, sklypas miestelyje, o taip pat miškas, viso apie 130 valakų. Bažnyčios varpinėje yra du dideli varpai, o užrašas ant vieno iš kurių byloje, kad jis buvo išleistas 1667 m. spalio 7 d. Vilniuje, specialiai Zarasų Švč. Mergelės Marijos bažnyčiai. Jį bažnyčiai paaukojo ponas Karolis Marsonas, turėjęs Liūto herbą.

 Didžiajame bažnyčios altoriuje yra Švč. Mergelės Marijos paveikslas, kurio įrašas lotynų kalba byloja, kad jis 1610 m. buvo išgabentas iš Vilniaus, siekiant apsaugoti nuo siaučiančio didelio gaisro. 1735 m. altorių savo lėšomis pastatė Upytės pavieto notaras Puzina iš Kozielsko ir Tomas Tomaševičius iš Breslaujos pavieto.

Nurodoma, kad parapijiečius nuo seno sudaro lietuvių liaudis, kurių pagrindinė nuodėmė – silpna moralė, o Daugpilio tvirtovės ir karinių pajėgų artumas neigiamai veikia jų charakterį ir gyvenimo būdą. 

Opisanie Koščiola Solockiego... [Salako bažnyčios inventorius]. Salakas, 1766 

1766 m. Salako Bažnyčios inventoriuje minima medinė Šv. Onos bažnyčia (neišliko), kurią reikia remontuoti. Jos didžiajame altoriuje yra Šv. Trejybės paveikslas ir Šv. Aleksandro, Šv. Augustino, Šv. Kirijako skulptūros. Taip pat minimi bažnyčioje esantys Šv. Rozalijos, Šv. Onos, Šv. Jono Nepomuko paveikslai. Šalia Šv. Antano paveikslo pavaizduotas Strutinskių, o šalia Šv. Romualdo – Pliaterių giminių herbai. Prie bažnyčios yra nedidelis medinis vienuolynas.

Įdomu tai, kad šiame inventoriuje, paliginus su vėlesnių metų inventoriumi, yra aprašytos labai turtinga biblioteka ir archyvas. Atskirai pateikiamas Narbutiškių palivarko, jam priklausančių galvijų, bravoro ir kitų daiktų aprašymai, bei Narbutiškių palivarkui priklausančių valstiečių iš Aželių, Treigelių kaimų sąrašai. 

Stan Košciola i Probostwa Solockiego Zakonu Kanonikow Regularnych od Pokuty... [Salako regulinių atgailos kanauninkų bažnyčios ir klebonijos inventorius]. Salakas 1810

1810 m. Salako regulinių atgailos kanauninkų bažnyčios ir klebonijos inventoriuje minima medinė Salako Šv. Trejybės bažnyčia (neišliko), statyta 1740 m. Breslaujos seniūno Strutinsko rūpesčiu. Tai nedidelis pastatas. Tolesnė informacija atitinka anksčiau minėtą inventorių, tik joje aiškiau ir detaliau aprašomi visi bažnyčios altoriai, jose esantys šventųjų paveikslai ir skulptūros.

Pati bažnyčia nėra turtinga ir neturi daug brangių liturginių reikmenų. Fundatorių dovanoti vargonai yra seni. Varpinė pastatyta kapinėse. Joje du varpai – didelis ir mažas. Kapinės aptvertos mūrine tvora; nuo turgaus aikštės yra geležiniai vartai be spynos. Kitas įėjimas į kapines iš vienuolyno pusės.

Špitolė nedidelė, joje gali gyventi du varguoliai, kurie išlaikomi iš parapijiečių aukų. Tačiau už savo gyvenimą jie eina patarnavimus bažnyčioje. Špitolė pastatyta grafo Manušo lėšomis.

Vienuolynas senas, medinis. Sienos tinkuotos moliu. Viena patalpa skirta klebonui. Prie vienuolyno yra daržas, bet nėra sodo. Šalia vienuolyno yra tarnų gyvenamasis pastatas, kepykla, virtuvė, arklidės (4 arkliams) ir nedidelis tvartas. 

Inwentarz rzecy y Appartow Kosciola Solokiego... [Salako bažnyčios liturginių reikmenų inventorius]. Salakas, 1648

Pirmame puslapyje pateikiamas sidabrinių indų inventorius, kuriame pateikiami visi liturginėse induose sutinkami užrašai ir herbai. 

Ja Jan Michal Berlicz Strutynski Kasztelan Inflanski zeznawam... [Inflantų kašteliono Jono Mykolo Berličiaus Strutinskio raštas, kuriuo Salako reguliariųjų kanauninkų vienuolyno bažnyčiai dovanoja mokantį groti vargonais valdinį Kazimierą Stažkovskį]. Balsai, 1744

Ex Actis Archivi Diaecesis Vilnenis [Breslaujos žemės teismo raštininko Jono Samsono Podbereskio fundacija Smalvų bažnyčiai]. Vilnius, 1754, org. 1609

Anno Domini Millesimo Sexcentesimo Nonagesimo... [Ištrauka iš Vilniaus diecezijos archyvo aktų, išduotas Suvieko klebonui Tomui Dudkovskiui 1699 m., apie 1533 m. Suvieko bažnyčios įsteigimą ir fundaciją]. Vilnius, 1699, org. 1533