Gimė 1893 10 15 Liminėlio kaime, Zarasų rajone. Mirė 1987 12 17 Čikagoje (JAV). Dailininkas. Tėvai buvo vidutiniai ūkininkai. Motinos brolis Mykolas Klimanskis, inžinierius, buvo pirmasis Miko mokytojas, išmokinęs jį skaityti, rašyti, skaičiuoti. Kad išvengti caro karinės prievolės.1913 m. dailininkas Mikas Šileikis jaunas atvyko i Ameriką. Dirbo plieno fabrike Pittsburge po 16 val. kasdien, gaudamas 11ct/val. Susirgus trūkusiu apendicitu, buvo operuotas ir Pittsburgo ligoninėje su pertraukomis išgulėjo 9 mėnesius. Ši sunki pradžia jį užgrūdino. Įsigijo linotipininko specialybę. Dirbdamas 1916 m. įstojo į Bostono BELLE ARTI meno mokyklą. Bostone buvo aktyvus lietuvių kultūrinis gyvenimas. Miestas garsėjo muziejais, paminklais, bibliotekomis. 1919 m. dailininkas sunkia širdimi paliko Bostoną ir persikėlė į Čikagą, kur 1923 m. baigė Čikagos Meno Institutą su pasižymėjimu tapyboje. Dar vienerius metus gilinosi meno istorijoje toje pačioje mokykloje ir Čikagos Universitete. Dalyvavo daugelyje šio krašto meno parodu, Indianos dailininkų ir lietuvių išeivių dailės parodose. Laimėjo keletą premijų už savo kūrinius. Taip pat yra laimėjęs ir Meno Instituto premiją. Yra keliu amerikiečiu meno organizacijų narys. Taip pat priklauso Lietuviu Dailininku Sąjungai. Už savo kūrinius ne kartą laimėjo premijų ir apdovanojimų. Dalyvavo įvairių meno draugijų - Alumni Association of the School of the Art Institute, Ilinojaus dailininkų sąjungos, Hoosiers Salon of Indiana - veikloje, buvo vienas Lietuvių dailininkų sąjungos iniciatorių ir Čiurlionio galerijos Čikagoje steigėju. 1957-1962 metais vadovavo Čiurlionio galerijai, įsteigė savo vardo premijų fondą. Miką Šileikį kolegos vadino ir akademiniu tapytoju, ir lyriniu impresionistu. Dar studijuodamas Čikagos meno institute, garsėjusiame tada klasikinėmis tradicijomis, buvo pastebėtas dėstytojų ir įvertintas kaip puikus portretistas. Tačiau didžiąją jo kūrybinio palikimo dalį sudaro nuotaikingi peizažai. Saulėtos kopos, paplūdimiai, miško tankmė, parkai, gėlynai, žydintys sodai - bene labiausiai mėgstamos temos. Šileikis tapė laisvai, lengvai, jo šviesių ir skaisčių spalvų skalė turtinga, plati. Apie savo kūrybą dailininkas yra pasakęs: „ekspresionizmu ir abstrakcija nesidomėjau, svetimos įtakos manęs nepaveikė. Norėjau atvira širdimi prisidėti prie šio pasaulio grožio praturtinimo, be kurio žmogaus gyvenimas nebūtų pilnas“. Ypač dailininkas mėgo tapyti Indianos kopas. Amerikiečių parodose M.Šileikis išgarsėjo kaip unikalus „kopų tapytojas“. Pripažįstama, jog į jo tapomas kopas subtiliai įlietos ir dailininko gimtųjų Zarasų smėlynų peizažo linijos. Aktyviai dalyvavo lietuvių kultūriniame gyvenime: Bendradarbiavo ruošiant Lietuvių Enciklopediją, rašė "Aiduose", "Naujoje Aušroje", "Meno žiniose", "Naujienų" dienraštyje ir neperiodinėje spaudoje. Parašė apsakymų rinkinį "Liucija" (1981). Liko nebaigtas rašyti romanas. Vertė iš rusų ir anglų kalbų: A.C. Doyle "Kruvinos studijos", apie 30 A.Čechovo apysakų, Averčenkos, Arcibaševo ir kitų rusų rašytojų veikalus. Dail. Mikas Šileikis yra iliustravęs visą eilę lietuviškų knygų: P. Orintaitės “Šulinį Sodyboje”, Margerio “Širdies Rūmus” ir “Čikagos šešėlius”. Yra padaręs kelėtai knygų viršelius. Nuo 1934 m. redaguoja “Naujienose” meno skyrių. Yra parašęs daug straipsnių meno klausimais, o taip pat ir beletristinių dalykėlių.
JAV lietuviai.- 2002, T. 2, p. 335-336. |