Gimė 1932 12 03. Velikuškių kaime, Zarasų rajone. Knygų sudarytoja, tekstologė, vertėja. Mokėsi Gipėnų pradinėje mokykloje, o ją baigusi – Zarasų ir Dusetų gimnazijose. 1955-1958 m. mokėsi Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos-filosofijos fakultete, baigė lituanistikos studijas. D. Venclovaitė dirbo pedagoginį darbą Užvenčio rajone Šaukėnų vidurinėje mokykloje, kur dėstė lietuvių kalbą ir psichologiją. 1958 m. ji buvo pakviesta į aspirantūrą prie VVU literatūros katedros. 1961 m. pradėjo dirbti Grožinės literatūros leidykloje (dabar „Vaga“), o nuo 1985 m. – „Vyturio“ leidykloje redaktore, vėliau – vyresniąja moksline redaktore. Šiose pareigose dirbo iki 1991 m. Per 30 su viršum darbo leidykloje metų D. Venclovaitė parengė spaudai šimtus leidinių – originaliosios prozos, poezijos, dramaturgijos, mokslo populiarinimo knygų. Šalia to rinko tautosaką daugelį metų dalyvavo kompleksinėse Vilniaus kraštotyrininkų ir pavienėse ekspedicijose (rinkiniai Lietuvių lituanistikos institute ir Muzikos akademijoje). Ji aktyviai talkino iš rankraščių parengiant spaudai L. Rėzos „Dainų“ II t., pati yra sudariusi tautosakos, dramos, poezijos, prozos rinkinių. Parašė straipsnių tautosakos, literatūros istorijos temomis, Maironio literatūros muziejui pateikė atsiminimus apie poetę J. Degutytę (išspausdinta 1998 m. liepos men. „Metuose“). D. Venclovaitė yra išvertusi grožinės S. Kadyrzadės, V. Krapivino, S. Michailovo, N. Drovos, S. Minkomo, Žorž Amadu prozos, taip pat japonų, indėnų pasakų rinktines ir kitų smulkesnių kūrinių. D. Venclovaitė gyvena Vilniuje.

Lukošiūnaitė-Malcienė Leokadija. Dusetiškiai.- 2003, p. 129-131
Kirailytė Stanislava. Antazavės krašto istorija.- 2006, p. 264