 Gimė 1910 sausio 25 d. Drobiškių kaime, Salako valsčiuje, Zarasų rajone, Apolonijaus ir Uršulės Pūslių šeimoje. Mokėsi Salako pradinėje mokykloje. 1923 metais mokėsi Zarasų progimnazijos, vėliau Zarasų aukštesniojoje komercijos mokykloje. Besimokydamas pradėjo garsėti kaip poetas. Rašė eiles į gimnazijos laikraštį. Kartą gimnazisto Alpos Kukankos-Liepsnonio patartas keletą eilėraščių nusiuntė daktarui Jonui Kaškaičiui, ir jis išspausdino kūrinėlius Amerikos kairiųjų laikraščiuose „Laisvė“ ir „Viltis“.
1930 m. Antanas Pūslys išvyko į Kauną, vertėsi atsitiktiniais darbais, rašė korespondencijas spaudai, piešė, rengė egzaminams moksleivius ir pats mokėsi „Pavasario“ aukštesniojoje komercijos mokykloje suaugusiems, ten baigė aštuonias klases. 1933 metais tapo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto Juridinio skyriaus laisvu klausytoju. Aktyviai dalyvavo studentų visuomeninėje veikloje, nuo 1934 metų buvo studentų korporacijų „Varpas“ ir „Aušrininkas“ narys. 1935 metų rugsėjo mėnesį perėjo į Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos skyrių. Gavo pastovų braižytojo darbą Lietuvos kariuomenės vyr. štabe ir čia dirbo iki 1935 metų. 1936 metais spalio mėnesį buvo pašalintas iš „Varpo“ korporacijos ir universiteto už triukšmavimą ir dažnus išgėrimus.
Dar kurį laiką Antanas Pūslys gyveno ir atsitiktinius darbus dirbo Kaune. Aktyviai bendradarbiavo opozicinėje spaudoje: Justo Paleckio redaguotame „Laiko žodyje“, žurnaluose „Moksleivis“, „Moksleivių varpai“, „Jaunimas“, „Geležinkelietis“, dienraščiuose „Lietuvos žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Radikal-demokratai“ ir kituose.
1937 metų rudenį Antanas Pūslys grįžo į Drobiškių kaimą, Kaune palikęs nebaigtas studijas, bohemiškas naktis ir periodikoje išbarstytus poezijos posmus. Savo tėviškėje ūkininku Antanas Pūslys netapo, gal daugiau buvo klajojantis amatininkas. Dekoravo Salako bažnyčią, rašė eilėraščius, pjeses, tapė paveikslus, dirbo kultūrinį darbą. Jo parašytas pjeses noriai statė klojimų ir mokyklų teatruose, daugelį jų pats režisavo, piešė dekoracijas, vadovavo kostiumų gaminimui, retkarčiais ir pats vaidino. Kaip tapytojas geriausius darbus atliko ant Salako bažnyčios vidinių sienų ir skliauto. Geriausiai išlikęs restauruotas paveikslas „Dievas“ skliaute virš altoriaus. Neišliko žemiau buvęs „Londono tiltas“ ir „Salako bažnyčia“. Po karo labiausiai nukentėjo Antano Pūslio tapyti paveikslai po vargonais. Dešinėje pusėje prie durų išliko „Sūnus paklydėlis“ ir „Moteris prie šulinio“. Abu šie paveikslai dabar pridengti naujais piešiniais ant drobės. Iš tarybinio laikotarpio tapybos išliko paveikslas "Paskutinė vakarienė" Švedriškės bažnyčioje. Jo tapyto paveikslo „Salako bažnyčia“ reprodukcija 1944 metais pasiekė Ameriką, buvo tiražuojama užsienio lietuvių spaudoje, patalpinta Broniaus Kviklio knygoje „Lietuvos bažnyčios“ (T. 4., p. 338).
1937 metų rudenį Salako bažnyčios dekoravimo darbai buvo baigti ir Antanas Pūslys vėl liko be darbo. Antanas Pūslys parašė prašymą Zarasų apskrities pradžios mokyklų inspektoriui Jonui Samui, kad skirtų jį mokytoju nuo lenkų išvaduotame valsčiuje. 1938 metais Antanas Pūslys baigė Švietimo ministerijos bibliotekininkų kursus, tikėjosi gauti bibliotekos vedėjo vietą. Jo prašymas liko be atsako.
1940 metų liepos mėnesį, Lietuvoje pasikeitus valdžiai, Antanas Pūslys baigė Pedagoginius kursus Ukmergėje. 1940 metų gruodžio 16 d. buvo paskirtas Pošerinės pradinės mokyklos vedėju. 1941 m. spalį perkeltas į Smalvų pradinę mokyklą. Ši mokykla dėl šiltinės epidemijos 1941 m. gruodžio 20 d. buvo uždaryta ir Antanas Pūslys liko tik etatiniu Smalvų viešosios bibliotekos vedėju.
1942 m. rugsėjį išvyko mokytojauti į Dukšto pradinę mokyklą, lygiai po metų buvo perkeltas mokytoju į Salako valsčiaus Tetervinių pradinę mokyklą. 1946 metų rugsėjo 1-osios laisvėje nebepasitiko, nes išvakarėse Antanas Pūslys buvo suimtas ir išvežtas į Zarasus. Tardymas truko trylika mėnesių. Iš Zarasų Antanas Pūslys buvo išvežtas į Vilniaus kalėjimą. Čia 1947 metų rugsėjo 24 d. Lietuvos TSR Aukščiausiasis teismas jam skyrė 10 metų lagerio ir 5 metus tremties. Pradžioje buvo laikomas Kaliningrado srities Jantarnojės lageryje, 1950 m. gegužės 26 d. išvežtas į Permės (Molotovo) sritį, kur iki 1955 metų kankinosi Vankino, Golovnaja ir Novaja kalėjimuose. 1955 m. gegužės 30 d. Molotovo srities išvažiuojamoji teismo sesija, peržiūrėjusi Antano Pūslio bylą, gražino jam pilietines teises, išleido į laisvę, bet nereabilitavo. 1957 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Vilniuje, dirbo teatre dekoratoriumi. Mirė Antanas Pūslys 1982 m. kovo 4 d. Vilniuje, palaidotas Salake.
|
Plačiau
