Gimė 1924 10 20 Jotainių kaime, Ramygalos valsčiuje, Panevėžio apskrityje. Kraštotyrininkas, paminklosaugininkas. Baigęs Ramygalos vidurinę mokyklą, tais pačias metais mokėsi Zarasų pedagoginiuose kursuose.1948 m. rugsėjo 24 d. buvo paskirtas Zarasų apskrities liaudies švietimo skyriaus Dūkšto valsčiaus Vardžiūkiemio pradinės mokyklos vedėju – mokytoju, 1949-1950 m. dirbo mokytoju Dūkšto septynmetėje mokykloje mokytoju. 1950-1953 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1954-1960 m. Gerkonių k. (Dūkšto vls.) pradinės mokyklos vedėjas-mokytojas. Mokytojaudamas 1955 m. baigė (neakivaizdiniu būdu) Panevėžio mokytojų seminariją, įgydamas pradinių klasių diplomą. 1960-1964 m. Salako vid. m-klos pradinių klasių mokytojas, kartu Salako kultūros namų direktorius. 1964 - 1968 m. paskirtas Zarasų rajono vykdomojo komiteto kultūros skyriaus vedėju, 1968-1975 m. Zarasų rajono pionierių ir moksleivių namuose – metodininkas ir visuomeniniais pagrindais tvarkė Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Zarasų raj. skyriaus reikalus, 1975-1977 m. Lietuvos TSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Zarasų skyriaus atsakingu sekretoriumi, vėliau kultūros paminklų apsaugai vyr. metodininku ir nuo 1992 m. kovo mėn. iki 2001 rugpjūčio 6 d. Jonas Nemanis per ilgus 24 kruopštaus darbo metus sukaupė, aprašė ir pateikė plačiajai visuomenei įdomią medžiagą apie Zarasų kraštą, jo praeitį, įžymius žmones, istorijos, archeologijos, architektūros ir dailės paminklus. Jo dėka išaiškinta 32 nauji kultūros paveldo objektai, paruošta tinkama dokumentacija ir jie visi įrašyti į kultūros paminklų sąrašą. Prie 330 paminklų įrengė paminklines lentas, pastatė 12 nukreipiančių metalinių rodyklių į paminklus. Jo iniciatyva ir rūpesčiu rajone pastatyta 8 stogastulpiai: Antano Vienažindžio tėviškėje, Girėnų k., autorius St. Karanauskas 1979 m; į Juozo Gruodžio gimtinės vietą, Rokėnų k, autorius R. Matulionis, 1980 m.; į Kazimiero Būgos gimtinę, Pažiegės k., autorius V. Ulevičius, 1979 m.; Gaidžių šeimos atminimui, Antazavėje, autorius J. Tvardauskas, 1998 m.; kunigo Jono Steponavičiaus gimtinė, Zokorių k., aut. J. Tvardauskas, 1996.; mokytojo Jono Andriūno atminimui, Zarasai, Savanorių g., autorius J. Tvardauskas, 1998 m.; dr. Algimanto Žilėno atminimui, Zarasuose, Šaulių g., autorius St. Karanauskas, 1994 m.; Nepriklausomybės savanoriui Antanui Streikui ir jo patriotinei šeimai, Antazavė, autorius S. Savickas, 2006 m. Koplytstulpis – Nepriklausomos Lietuvos generolo Vlado Mieželio gimtinės vietoje, Jakštų k., autorius J. Tvardauskas, 1994 m.; granito paminklas – kompozitoriaus Juozo Gruodžio gimtinės vietoje, Rokėnų k., 1966 m. 1986 m. apkeliavo visą Zarasų raj. teritoriją, išaiškino, apmatavo, nufotografavo, aprašė 41 buvusį dvarą ir palivarką, padarė jų brėžinius. 1987m. surinko medžiagą apie rajono technikos paminklus. 1991 m. aplankytos žinomos ir naujai išaiškintos 136 rajono senosios (neveikiančios) kaimų kapinaitės, kurioms paruošta dokumentacija, o jos pažymėtos paminklinėmis lentomis. Rajone suregistravo ir parengė dokumentaciją su iliustracijomis 521 kultūros paveldo objektui. Atstatė Antazavės Šile 23 kv. buvusias Lokio rinktinės, Vyties kuopos partizanų žemines, pažymėta paminkline lenta, įrengė 4 nukreipiančias į objektą rodykles Jo dėka visi rajono kultūros paminklai yra pažymėti paminklinėmis lentomis, riboženkliais, turi saugotojus ir globėjus. Parengė 52 kraštotyrinius darbus iš rajono gyvenimo, kurių 31 darbą perdavė į respublikinę kraštotyrinių darbų saugyklą (RKDS) Vilniuje, dalį į Zarasų centrinę biblioteką, muziejų bei rajono Turizmo ir kultūros informacinį centrą. Per ilgus kruopštaus darbo metus sukaupė, aprašė ir pateikė visuomenei įdomią medžiagą apie Zarasų praeitį, įžymius žmonės, istorijos, archeologijos, architektūros ir dailės paminklus. Vien „Gimtinė“ laikraštyje, „Zarasų kraštas“ laikraštyje. Už ilgametį kultūros paveldą bei paminklosaugos darbą Zarasų rajone Jonas Nemanis apdovanotas: Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštu (1965 m.), atminimo ženklu ir Darbo veterano medaliu. Kultūros ministerijos – 4 garbės raštais, „Lietuvos kultūros žymūno“ ženklu. Švietimo ir Teisingumo ministerijų garbės raštais. Lietuvos Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos – 2 garbės, 4- padėkos raštais, 4 diplomais, dviem „Socialistinio lenktyniavimo nugalėtojas“ ženklais, 1 stalo medaliu. 1990 m. VIII-ajame Lietuvos Kraštotyros draugijos suvažiavime Jonui Nemaniui suteiktas Garbės kraštotyrininko vardas. Paskirta rajono kultūros ir meno premiją už ilgametį darbą kultūros paveldo srityje (2000 m.). M. K. Čiurlionio fondas suteikė J. Nemaniui "Zarasų krašto šviuesuolio" vardą (2008 m.) , Tėviškės pažinimo draugija įteikė "Uoliausio Kultūros paveldo puoselėtojo"  (2011 m.) diplomą. 2011 m. išleido knygą „Dominykas Bukontas“. 2014 m. J. Nemaniui įteikta LR Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus padėka už kultūros paveldo apsaugą ir puoselėjimą. 2015 m. rugpjūčio 15 d. Jonui Nemaniui, pasižymėjusiam Zarasų rajono visuomenei savo darbine ir aktyvia visuomenine veikla, tyrinėjant Zarasų krašto istoriją bei už nuopelnus garsinant Zarasų krašto vardą šalyje ir pasaulyje, vystant ilgametę kraštotyrinę ir paminklosauginę veiklą, puoselėjant istorinę atmintį, suteiktas Zarasų krašto Garbės piliečio vardas. Zarasų krašto šviesuolis Jonas Namanis mirė 2016 m. vasario 23 dieną. Palaidotas Kairėnų kapinėse Vilniuje.