Gimė 1898 02 17 Čiornaja Padinos k., Novouzensko rajone, Saratovo srityje. Mirė 1964 04 30 Vilniuje. Mokytojas, visuomenininkas. 1915 m. baigė Novo-Uzensko gimnazijos septynias klase. 1918 m. vasarą Uralo kazokų mobilizuotas rengti užkardas keliuose. 1919 m. spalio mėnesį kazokų dalinis buvo sumuštas, P. Kuzmickas slapia nuvyko į Astrachanę kur dirbo geležinkelių inžinieriniame batalione raštvedžiu. 1920 m. pavasarį paskiriamas į Bakų miestą iš ten eiliniu kovotoju išsiunčiamas Į Ruževskio miestą Riazanės sritį. Ir paskyrė į naujai formuojamą ūkio batalioną, kuriame tarnavo iki 1921 m. vasaros. Po to grįžo į Novo-Uzenską, tarnavo įvairiose organizacijose. 1924 m. vasarą su šeima grįžo į senelių sodybą Raguvoje. 1924 m. lapkričio 14 d. Zarasų apskrities švietimo komisijos nutarimu P. Kuzmickas skiriamas Anapilio pradžios mokyklos vedėju, 1926 m. rugsėjo 1 d. Švietimo ministerijos įsakymu nukeliamas mokytojauti į Dusetų pradinę mokyklą, o nuo 1927 m. rugsėjo 1 d. patvirtinamas mokyklos vedėju. Pradėjęs vadovauti mokyklai atgaivino dainos, saviveiklos ir viešųjų vakarų reikšmę žmonių sąmonėje. Kasmet vadovaudavo žirgų lenktynėms ant Sartų ežero ledo, organizuodavo įvairias parodas, jaunimo viešus vakarus su spektakliais, kuriuose dažniausiai ir pats vaidino, globojo jaunuosius ūkininkus ir skautus, rengdavo mokinių ekskursijas po istorines vietas. Jis pats 1931 m. vasario 28 d. Dusetose įsteigė pirmąjį JŪR (jaunųjų ūkininkų ratelį) ir jam sumaniai vadovavo, nes 1930 m. buvo baigęs Dotnuvoje žemės ūkio kursus. Jis – Šaulių organizacijos komiteto pirmininkas, Dusetų tautininkų apylinkės steigėjas ir vadovas 1927-1934 metais, Vilniui vaduoti sąjungos Dusetų skyriaus (1928 m.), Dusetų jaunųjų ūkininkų ratelio (1931 m.), profesoriaus K. Būgos vardo kraštotyros draugijos (1935 m.) steigėjas, visų Dusetose vykusių iškilmių ir renginių vadovas. Nuo 1930 m. dalyvavo dainų šventėje Kaune, 1932 ir 1935 m. jaunalietuvių sąskrydžiuose Zarasuose, 1933 m. birželio 15 d. Šaulių namų pašventinimo iškilmėse Utenoje, 1936 ir 1939 m. Tautos šventėse Zarasuose ir kituose miestuose. Vadovavo Dusetų Šaulių namų (1937) ir Nepriklausomybės paminklo (1932) statybos darbams. Pradėjęs mokytojauti Dusetose P. Kuzmickas iki 1940 m. rašė mokyklos istoriją.
1940 m. liepos 12 d. P. Kuzmickas areštuojamas. NKVD dalinių Ypatingasis tribunolas 1941 m. balandžio 19 d. P. Kuzmicką nuteisė 8 metams kalėjimo. Prasidėjus karui, iš Lukiškių kalėjimo Vilniuje išvežė į Rusiją ir iki 1949 m. kalino Vorkutoje. P. Kuzmickas nepalūžo dvasiškai, neprarado savitvardos, nenuslopino patriotinių įsitikinimų ir vilties sugrįžti į gimtinę. 1941 m. gruodžio 24 d. organizavo tradicines katalikų kūčias, viename barake. 1949 m. iš Vorkutos išsiunčiamas į tremtį Uuchtoje. Į Lietuvą P. Kuzmickas sugrįžo 1958 m. rugsėjo mėnesį gyveno pas sūnų Vilniuje. Per keturiolika pedagoginės veiklos metų Petras Kuzmickas ir dabar Dusetų krašte minimas kaip ryškiausias to metų šviesuolis, karštas Tėvynės patriotas, kultūrinio darbo entuziastas ir puikus pedagogas. Dusetų krašto šviesuolis, Vorkutos kankinys Petras Kuzmickas 1964 m. balandžio 30 d. Palaidotas Vilniuje, Saulės kapinėse, ties šv. Petro ir Povilo bažnyčia.
Apdovanotas: „Lietuvos Nepriklausomybės 10-čio“ medaliu (1928), Vytauto Didžiojo III laipsnio medaliu (1930), „Šaulių žvaigžde“ (1931), „Artimui pagalbon“ III laipsnio ženklu (1931), „Žūstančių gelbėjimo (Maltos) kryžiumi (1935), Estijos ugniagesių sąjungos „Sidabro kryžiumi“ (1939), DLK Gedimino V laipsnio ordinu (1939).
L. Lukošiūnaitė- Malciene. Dusetos. 2002, p. 169-195.