Gimė Zarasuose 1854 m. birželio 5 d. (anuomet Novoaleksandrovske, Kauno gubernijoje). Jehuda Yjeguda (kiti vardo variantai – Judelis, Jurijus) Penas žinomas Baltarusijos dailininkas, pedagogas. Pirmasis Marko Šagalo mokytojas Teturėjo keturis metus, kai mirė jo tėvas. Mama jį išsiuntė mokytis į chederį, kuriame atsiskleidė piešimo dovana. Jis piešė raides knygose, spalvojo purimo tarškalus, darydavo kitus „meninius“ darbelius vietos žydų bendruomenei. Labiausiai mėgo piešti vietos gyventojų portretus, generolus, raitus kazokus. 1867m. išvyko į Daugpilį, kur dirbo savotišku namų dailininku. Kartą Pumpianskių šeimoje, pas kurią rinkdavosi visi meną mėgstantys miestelėnai, susipažino su atostogaujančiu dailės akademijos studentu Boruchu Giršovičiumi. Jis ir įtikino Peną mėginti laimę Sankt –Peterburge. 1879 m. metų vasarą jis atvyko į Sankt – Peterburgą. 1880 Penas tapo Akademijos studentu. Tvyrojant antisemitinei atmosferai, Penas laikėsi kartu su žydų kilmės dailininkais, tame tarpe Ilja Ginzburgu (1859-1939). Jį mokė talentingas pedagogas P. Čistiakovas (1832 -1919). 1885m. Penas baigė kraštovaizdžio tapymo klasę Sidabro medaliu. 1886 m. jis grįžo į Zarasus, ieškojo darbo Daugpilyje, galiausiai apsistojo Rygoje. Ten sutiktas baronas N. N. Korf pasiūlė jam darbą Kreizburg, miestelyje tarp Daugpilio ir Vitebsko. Ylja Repinas buvo nusipirkęs Zdravnevo dvarą netoli Vitebsko. Išskyrus žiemas, jis ten gyveno 1892- 1896 metais. Zdravneve lankydavosi ir J. Penas. Ten ir buvo subrandinta idėja, rasti rėmėjai dėl meno mokyklos atidarymo Vitebske. 1897m. lapkričio mėnesį Penas atidarė Piešimo ir tapybos mokyklą. Daugumą mokinių sudarė žydai. J. Peno mokiniais buvo M. Šagalas, Salamonas Judovinas, Osipas Zadkinas, Lazaris Lisitzky, Oskaras Mešnikovas, Abelis Panas ir kt. Kadangi Peno vadovaujama mokykla susilaukė pripažinimo, nuo 1900m. jis sugebėjo mokytojais pasikviesti tokias įžymybes kaip Kazimirą Malevičių, Mstislavą Dobužinskį, Ivaną Punį, Davidą Jakersoną ir daugelį kitų. Jo mokykla veikė iki 1918, kol Markas Šagalas atidarė Aukštąją meno mokyklą. Jis pakvietė savo pirmąjį mokytoją būti vieno skyriaus vedėju. Dailininkas Jehuda Penas sukūrė per 800 darbų: piešinių, eskizų, etiudų, portretų. Jam ypač gerai sekėsi buitiniai vaizdeliai iš žydų amatininkų gyvenimo, kurį puikiai pažino nuo vaikystės, kompoziciniai portretai. Y. Peno darbai buvo pristatomi parodose Sankt Peterburge, jis dalyvavo Sankt Peterburgo dailės akademijos organizuojamose parodose, 1925 m. Minske buvo eksponuojami 42 dailininko darbai. 1933 m. vyko Y. Peno kūrybinio 50-mečio paroda, kuria jis rūpinosi pats. Dailininkas namuose saugojo visus savo darbus, skurdžiame bute sienos buvo nuo grindų iki lubų nukabinėtos dailininko darbais. Juos jis norėjo dovanoti Vitebsko miestui, tačiau niekaip negalėjo rasti tinkamų tam patalpų, o bet kokių dailininkas nenorėjo. Įdomus ir tas faktas, jog dailininkas savo darbų neparduodavo, visi jie buvo saugomi jo namuose, anot jo ,,nenorėjo prekiauti savo įkvėpimu”. Išliko daugiau nei du šimtai jo paveikslų, kurių daugiausiai galima pamatyti Vitebske ir Minske. Vitebske po dailininko Y.Peno mirties buvo įkurta jo paveikslų galerija, kurioje 1939-1941 metais buvo eksponuojama per 80 dailininko darbų, tačiau po II pasaulinio karo iš evakuacijos Saratove sugrįžo tik dalis dailininko darbų, daugelis darbų dingo, keletas darbų saugomi Baltarusijos Respublikos dailės muziejaus archyvuose. Mirė 1937 m. vasario 28 d. Jehuda Penas palaidotas Vitebske Starosiomensko kapinėse.

http://www.shtetl.lt/lt/person/300,jehuda-penas