Gimė 1908 m. gegužės 5 d. Šalinėnų kaime, Antalieptės valsčiuje, Zarasų apskrityje. Literatas Baigęs „Pavasario“ berniukų gimnaziją studijavo Kauno universitete Humanitarinių mokslų fakultete lituanistiką. Rašė lyrinius ir filosofinius eilėraščius, gražiu ir aukštu tenoru dainavo arijas iš klasikinių operų. 1935-1939 m. dirbo Šiaulių geležinkelių stotyje raštininku. Nuo 1940 iki 1942 m. P. Kukutis trumpai gyveno Vilniuje, dirbo Vilniaus miesto geležinkelio stotyje raštininku. 1942 - 1943 m. Vilniaus miesto bibliotekoje. Vėliau dirbo Panevėžio Geležinkelių valdybos raštinėje, o apie 1944 m. atvyko į Antalieptę. Radęs karo metu sudegusią biblioteką, atrinko išlikusias knygas, kitas surinko iš apylinkės ūkininkų ir nacionalizuotų dvarų bibliotekų. Antalieptėje vėl veikė biblioteka ir jos vadovu P. Kukutis dirbo iki savo mirties. Jam mirus dingo jo kūryba: didelis pluoštas nespausdintų eilėraščių, užbaigtas rašyti 300 puslapių romanas „Poetas ir žemė“. Išleido poezijos knygą „Buities miražai“ (1940), su Leonu Žurausku išvertė dviejų tomų V. Kryžanovskio romaną „Gyvenimo eliksyras“. Mirė 1946 m. gruodžio 20 d. Antalieptėje. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
G. Kvedaraitė-Randienė. Zarasų karšto šviesuoliai // Nemunas, 1991, Nr. 3, p. 49-50 |