Zarasų parapijos mokyklos mokytojo užpildyta anketa, skirta sudaryti Rusijos imperijos šiaurės vakarų krašto archeologiniam žemėlapiui. Zarasai, 1891-1893
Anketoje atsakome į klausimus apie akmeninių arba geležinių dirbinių, lobius, žmonių palaidojimus, žinomus piliakalnius ir pilkapius Zarasų miesto apylinkėse.
Zarasų miesto ir rajono mokytojų 1891-1893 m. užpildytos anketos, rinkos sudaryti Rusijos imperijos Šiaurės vakarų krašto archeologų žemėlapį. Dauguma duomenų paskelbta archeologo ir muziejininko Fiodoro Pokrovskio (1855-1903) parengtame leidinyje Archeologinis Kauno gubernijos žemėlapis, išleistame Vilniuje 1899 m. Tačiau knygoje pateikiami jau susisteminti duomenys. VU bibliotekoje saugomose anketose gausų įdomių liudijimų, kurie atspindi anų laikų gyventojų žinias apie senovę ir jos suvokimą. Anketas pildę mokytojai savo pasakojimus kartais iliustruodavo įvairių objektų piešiniais, arba netgi įdėdavo rastų monetų pavyzdžius.
Anketose atsakoma į klausimus apie akmeninių arba geležinių dirbinių radinius, lobius, žmonių palaidojimus, žinomus piliakalnius ir pilkapius Zarasų apylinkėse.
Pavyzdžiui Zarasų miesto ir parapinės mokyklos mokytojai nurodo apylinkėse dažnai randamus akmeninius kirvukus, akmeninius ginklus, surastus rytinėje miesto dalyje, netoli sienos su tuometine Kuršo gubernija. Vietiniai valstiečiai labai brangina tokius radinius, priskirdami jiems įvairias gydomąsias savybes.
Nurodoma, kad 1887 m užkasant griovį prieš stačiatikių bažnyčią, buvo rastas puodas su sidabriniais ir variniais pinigais. Lobį iškart išgrobstė darbininkai ir aplinkui besisukiojantys vaikai. Tuo pat metu iš žemės buvo iškasti žmogaus griaučiai, o prie jų pluoštelis sulipusių varinių monetų. Minima, kad prieš kelis metus nakty nepažįstamieji atvažiavo ir šalia bažnyčios prieglaudos iškasė lobį – su auksinėm monetom.
Senieji ginklai dažniausiai priklauso karo Napoleonu laikams (1812 m.) Ypač įdomu šiuo atžvilgiu atrodo nedidelis „Putripkos“ (db. Purvinka?) ežeras, kurio dugne, esant giedrai, neva galima išvysti prancūzų patrankas.
Dvarininko Zdanovskio žemėje, nutolusioje apie 50 sieksnių (apie 92 km.) nuo sienos Kuršų, randami apie 12 pilkapių, kelių metrų aukščio, kaip pasakojama, egzistuojančių nuo XVIII a. pr. karų su švedais. Tokia įprasta legenda būdinga paaiškinant daugelio pilkapių atsiradimą; tikėtina dėl žmonių suvokimo, jog taip buvo laidojami žuvusiųjų kūnai.
|