Gimė 1873 08 11 Kegrių kaime, Mažeikių apskrityje. Mirė 1919 01 19 Zarasuose. Gydytojas. 1893 m. baigė Šiaulių gimnoziją. 1893-1897 m. mokėsi ir baigė Peterburgo u-to Gamtos-matematikos fakultetą, 1900m. Charkovo universiteto medicinos fakultetą. 1901-1903 m. dirbo gydytoju Dusetose, Čia aktyviai įsijungė į visuomeninę veiklą, buvo vienas iš lietuviškų vakarų rengėjų. 1903 m. pabaigoje persikėlė į Ilukštą ( Latvija ), čia vertėsi laisva gydytojo praktika. Su mokytoja O. Tutinaite dvare įsteigė lietuvišką pradinę m-klą, kurioje buvo rengiami vakarėliai su lietuviška programa. 1904 m.D. Bukontas mobilizuotas rusų-japonų karą. Tarnavo Amūro apygardoje Nikolske -Usurijske, Charbine dirbo ligoninėse. 1906 m. išleistas į atsargą, apsigyveno Zarasuose (tuomet Novoaleksandrovske) ir buvo paskirtas misto ligoninės gydytoju. Iškart įgijo vietinių gyventojų pasitikėjimą, pagarbą ir drąsiai ėmėsi vadovauti tautiniam lietuvių atgimimui. Čia vadovavo ligoninei, kovojo su dėmėtosios šiltinės epidemija, įsteigė „Saulės“ draugiją, jos vardu įsteigė lietuvišką biblioteką-skaityklą ragindavo ir kitus gyventojus prenumeruoti lietuviškus laikraščius, nors tuo metu jau buvo atgauta spaudos laisvė, dalyvavo kultūros draugijų veikloje. 1907-1909 m. skelbė spaudoje Zarasų krašto gyventojų antropologinius duomenis. Dar buvo parašęs knygą apie alkoholio žalą ir balsybę, bet šis darbas nebuvo išspausdintas. Rūpinosi ekonominiu gyventojų nepriklausomumu, norėjo, kad lietuviai įsitvirtintų pramonėje, tad įsteigė Zarasuose malūną, gontų dirbtuvę, įsteigė visuomeninio pobūdžio organizaciją-kooperatyvą (kurio pirmininku jis visad buvo renkamas), Žemės ūkio draugiją, kuri prekiavo sėklomis, ūkio mašinomis ir kitkuo. Įsteigė Šv. Kazimiero draugijos skyrių. Zarasuose veikė miesto mokykla, kurios visuomeninėje veikloje aktyviai dalyvavo D. Bukontas. 1914 m. D. Bukonto dėka jau veikė „Saulės“, „Darbo“, Šv. Kazimiero“ draugijos. 1914 m. D. Bukontas buvo mobilizuotas ir tarnavo latvių šaulių pulke kaip vyresnysis to pulko gydytojas. Kilus revoliucijai Rusijoje, D. Bukontas dalyvavo Rygos lietuvių mitinge. Rygiečiai lietuvį 1917 m. pasiuntė į Petrapilio lietuvių Seimą. Čia jis pirmininkavo, daug prisidėjo prie to, kad Petrapilio lietuvių Seimas pasisakė už nepriklausomos Lietuvos atstatymą. 1918 m. balandžio 1 d. D. Bukontas grįžo iš kariuomenės į Zarasus. Radęs Zarasų kraštą nuniokotą ir nualintą, čia siautė visokios ligos, ypač buvo paplitusi dėmėtoji šiltinė rūpinosi civilinės ligoninės įsteigimu. 1918 lapkričio 11 d. 15 d. Zarasuose buvo sudaryta vietinės valdžios komitetas kurios nariu buvo D. Bukontas. 1918 m. jo iniciatyva buvo įsteigta Zarasuose „Saulės“ draugijos progimnazija. Gyvendamas Zarasuose rinko tautosaką, liaudies dailės kūrinius, užrašinėjo Viekšnių apylinkių tarmės medžiagą. 1907 – 1909 antropologiškai ištyrė 1000 Zarasų apylinkių lietuvių ( “Iš Ežerėnų apylinkės lietuvių antropologijos” ), Tai vienas pirmųjų ir didžiausias darbas apie lietuvių galvos formą, akių ir plaukų spalvą, išsp. 1910 leidinyje “Lietuvių tauta”. 1993 m. gegužės 15 d. Zarasų aikštėje atidengtas iš bronzos ir granito skulptoriaus Leono Strigos sukurtas paminklas gydytojui Domininkui Bukontui atminti.
Apdovanotas: Šv.Stanislovo III laipsnio ordinu už darbštumą ir uolumą kovojant su cholera (1909), Šv. Onos III laipsnio ordinu už pasižymėjimą gelbstint sužeistuosius (1916), Šv. Stanislovo II laipsnio su kalavijais ordinu (1917), Šv. Onos II laipsnio ordinu su kalavijais, už pasižymėjimą mūšyje ties Lindenburgu (1917). |