Salako pilkapiai. J. Nemanio nuotrauka, 1975 m.
Pilkapynas, vadinamas Švedų kapais arba Kurganais, yra apie 2,5 km į vakarus nuo Salako, abipus kelio į Daugailius, Salako girininkijos 47 kvartalo pietrytinėje, 48 kvartalo pietvakarinėje ir 58 kvartalo rytinėje dalyje, miške (Salako seniūn.). Pilkapyną sudaro apie 30 pilkapių. Jie išsidėstę kas 3 – 6 metrai rytų – vakarų kryptimi apie 300 m ilgio ir 50 m pločio juosta. 0,5 – 2,0 m aukščio sampilai yra nuo 5 iki 12 m skersmens. Trijų mažesniųjų sampilų pagrindus juosia akmenų vainikai, didesniųjų – grioviai. Dalis pilkapių apardyta. 1895 metais K. Gukovskis ištyrė šešis pilkapius. Penkiuose iš jų rado griautinius žirgų kapus (įkapės žąslai), viename – sudeginto žirgo kapą. Radiniai, priskiriami IX – XII a., neišliko. 1958 metais pilkapyną tyrinėjo Lietuvos istorijos instituto darbuotojai, o 1975 metais – Mokslinės metodinės tarybos archeologai. Tyrinėjimai vykdyti ir 2000 metais. 1994 metais nustatytos pilkapyno teritorijos plotas 2,9 ha. Mažesniųjų pilkapių forma ir sampilai būdingi I - ojo tūkstantmečio antrajai pusei, didesniųjų – IX – XII a.
Kai kurie mirusieji palaidoti po pilkapiu, kiti pilkapyje, bet įkasti giliau, kiti - visai negiliai. Pasitaiko, kad viename pilkapyje randama keletas palaidojimų, kituose nė vieno. Apie juos yra įvairių spėlionių. Manoma, kad jie buvo supilami svetur žuvusiems kariams. Kai kuriuose iš tokių tuščių pilkapių, galbūt, buvo laidojama negiliai ir laikui bėgant susiardė.
(Kraštotyrininko Jono Nemanio medžiaga)
(Tautavičius A. Salako senovė // Mokslas ir gyvenimas.-1966.-Nr. 11. - P.38)
(Juodelis S. Salako pilkapiai // Tarybinė žemė. - 1971.- Liepos 8 d.)
|