1732 – 1763 metais statyta mūrinė vėlyvojo baroko stiliaus Švento Kryžiaus atradimo bažnyčia stovi pačiame Antalieptės centre, netaisyklingo plano ir medžiais apaugusio šventoriaus viduryje.

Tribokštė, vienanavė, ištęsto simetriško plano, 23,8 x 7,2 m dydžio. Vienoje jos ašyje yra stačiakampė nava, už ją siauresnė ir žemesnė presbiterija, į pietryčius siaurėjanti apsida ir dar žemesnė dviaukštė zakristija (antrame aukšte buvo vienuolių koplyčia). Ją užbaigia banguotų formų laiptinė ir bokštas virš jos. Už presbiterijos, bažnyčios gale, yra žemesnis priestatas su nedideliu barokiniu bokšteliu. Čia buvo koplyčia. Po bažnyčia yra erdvūs rūsiai, dviejų stulpų eilėmis padalinti į tris navas (čia buvo 12 katakombų su šios bažnyčios fundatorių ir vienuolių palaikais).
Šiaurės vakariniame (pagrindiniame) bažnyčios fasade yra du kvadratinio plano vėlyvojo baroko formų, trijų tarpsnių bokštai, o tarp jų – vargonų choras. Bokštai su kryžiais. Tarp bokštų įkomponuotas frontonas, puoštas trimis nišomis. Viršuje jis užbaigtas tribūna. Navų ryšys su zakristija – nedarnus.
Bažnyčios interjeras paprastas. Medinės navos lubos tapytos vidutinio meninio lygio augaliniais ornamentais ir debesų kamuoliais. Vargonų chorą laiko trys arkos. Parapetas kiek lenktas, skaidomas sudvejintų menčių. Bažnyčios Didįjį altorių puošia XX a. sienų tapyba, o šoniniai altoriai baroko formų, su stačiakampėmis kolonomis ir kompozicinio kapitelio sudvejintais piliastrais.

(Parengta pagal kraštotyrininko Jono Nemanio medžiagą)