Imbrado kaimo bažnyčia pastatyta 1786 – 1787 metais, turi klasicizmo bruožų, stovi kaimo viduryje, aukštumoje.

1930 – 1939 metais bažnyčia iš pagrindų restauruota.
Bažnyčios fasadas su keturių apvalių kolonų portiku, lygiu architravu ir modeljonais pakabintu karnizu. Maldos namai ilgo stačiakampio plano, vienanaviai, su trisiene apsida. Prie rytinės bažnyčios sienos glaudžiasi trapecijos plano zakristija, pietvakariniame gale portikas su pagrindinėmis dvivėrėmis durimis, o kitos durys – šiaurės vakariniame šone. Stogas gegninis, su templėmis ir įstrižais ryšiais, laikančiais skliautą. Zakristijos stogas žemas. Pagrindinį bažnyčios fasadą sudaro liudiškai interpretuotas toskaninis keturių kolonų portikas. Virš frontono yra kvadratinis bokštelis su dviejų tarpsnių stogeliu. Šoninius fasadus skaido aukšti, smulkiai sudalinti langai. Priešais bažnyčios pagrindinį fasadą yra vartai, šalia jų stovi medinė, ketursienė, nupjautos piramidės formos varpinė.
Bažnyčios sienos tašytų rąstų, iš vidaus ir išorės apkaltos gulsčiomis lentomis, grindys – lentų, lubos – lėkšto cilindrinio skliauto formos. Bažnyčios vidus dažytas, sakykla originaliai įkomponuota po langu, altoriai paprasti, vargonų choras tęsiasi per visą navos plotį.

(parengta pagal kraštotyrininko Jono Nemanio medžiagą)