Salako bažnyčia pastatyta 1906 – 1911 metais ir šventoriaus tvora yra vietinės reikšmės architektūros paminklas.

Neoromantinio ir neogotikinio stilių bruožų turinti bažnyčia stovi Salako kaimo šiaurės rytinėje dalyje. Šventorių juosia atraminė akmens mūro siena su tvora.
Šiaurės rytinėje bažnyčios pusėje yra 48,7 m aukščio kvadratinis bokštas su smaile, kuriame įrengtas pagrindinis įėjimas. Iš priekio ir šonų bokštą remia kontraforsai, esantys netoli kampų ir siekiantys ketvirtą tarpsnį. Kontraforsų pakopos skirtingo aukščio, padengtos vienšlaičiais stogeliais. Masyvūs, ryškiai žemyn platėjantys kontraforsai lemia vertikalų, daugiapakopį bokšto siluetą, teikia jam tvirtumo išraišką. Už bokšto antrame plane esanti navų siena papildo bendrą fasado kompozicijos dinamiškumą: vertikalios proporcijos kylantys frontono šlaitai, laiptuoti kontraforsai ir bokštas sudaro nedalomą visumą.
Bažnyčios pamatai akmens mūro ir labai gilūs. 1,58 m storio sienos yra dviejų sluoksnių: išorinis - tašytų akmenų blokų, vidinis - plytų mūro ir tinkuotas. Aukštas gegninis stogas yra padengtas skarda. Bažnyčios šoninius ir apsidos fasadus tolygiai skaido dideli neįprastų formų langai, itin masyvūs kontraforsai. Langai spalvoto stiklo, 4 vitražuoti. Pastebimas savitas karnizas su smulkiomis tašyto akmens gembėmis.
Bažnyčios viduje vyrauja vientisa vidurinės navos ir presbiterijos erdvė, kurios šiaurės rytinėje dalyje į ją įsiterpia dviejų kolonėlių remiamas vargonų choras su kaltinio metalo tvorele. Navas ir presbiteriją dengia pusiau apvalūs kryžminiai skliautai su ramstinėmis arkomis, laikomi kryžminio skerspjūvio stulpų. Ramstines arkas šoninių navų sienose remia piliastrai. Apsidos skliautas pusiau kupolinis. Paprastame ir santūriame bažnyčios interjere ryškūs neobarokinis Didysis ir neogotikiniai šoniniai altoriai bei vargonų prospektas.
1989 metais buvo atstatyta, 1944 metais nugriauta, bažnyčios smailė.

(parengta pagal kraštotyrininko Jono Nemanio medžiagą)