Bažnyčia perstatyta 1857metais, grafo Pliaterio ir parapijiečių pastangomis. Bažnyčios pamatai iš akmenų mūro, sienos – tašytų rąstų, kurie viduje sustiprinti stačiaramsčiais, o iš lauko apkalti gulsčiomis lentomis. Gegninis maldos namų stogas yra dengtas skarda. Fasaduose vyrauja lygios plokštumos. Pagrindiniame pietiniame fasade 1982 metais pristatytas dviejų aukštų atviras prieangis su dvišlaičiu stogeliu. Abipus prieangio – po langą dekoruotais apvadais. Virš trikampio frontono yra kvadrato plano bokštelis su metaliniu kryžiumi. Šoninius vakarinį ir rytinį bažnyčios fasadus skaido retai išdėstyti stačiakampiai langai su baltais pjaustytais apvadais ir viršutinėmis prikaltėmis.
Bažnyčios vidaus erdvė yra vientisa. Vargonų chorą laiko ir po juo esantį prienavį nuo navų skiria keturi stulpai, sujungti ažūrine medine tvorele. Vargonų chorą viršuje riboja siena su trimis stačiakampėmis angomis: vidurinė, didžiausia, atitverta medine baliustrada, šoninės – žemomis medinėmis tvorelėmis. Bažnyčioje yra trys baroko stiliaus altoriai. XX a. pradžioje Zaborskis interjerą dekoravo spalvingu augaliniu ornamentu.
(parengta pagal kraštotyrininko Jono Nemanio medžiagą) |