Vietinės architektūros tradicijų ir klasicizmo bruožų turinti Stelmužės Viešpaties Jėzaus kryžiaus bažnyčia pastatyta 1650 metais. Išorėje bažnyčią trijose jos pusėse supa 12 stulpų, kurie stovi ant akmeninių plokščių, yra sugrupuoti po tris ir laiko aukštą trikampį frontoną. Viduje jos sienos – netašytų rąstų, sutvirtintos stačiomis sąvaržomis, o iš lauko apkaltos stačiomis lentomis. Bažnyčios stogas gegninis, dvišlaitis ir dengtas lentelėmis. Pagrindiniame fasade – portikas ant stilobato. Bažnyčia vienos kvadrato plano navos, kurios pietvakariniame gale yra siauresnis prieangis.
Bažnyčios erdvė - vientisa, išsiskiria du vertingi dailės paminklai: altorius ir sakykla. Plačią presbiteriją nuo navos skiria viršuje esanti skersinė sija, apačioje – dekoratyvinė tvorelė, vadinama Dievo stalu. Virš prienavio esantį chorą riboja plati stačiakampė sklembtais viršutiniais kampais anga su drožinėtų lentelių tvorele.
Bažnyčios varpinė pastatyta 18 a. Jos pietvakarinė dalis yra vieno aukšto, į viršų siaurėjanti šiaurės rytinė – dviejų. Pirmas varpinės aukštas stačiakampio plano, antras – kvadrato plano bokštas. Statybai pirmame aukšte naudoti tašyti rąstai, kurie horizontaliai apkalti lentomis, antrąjam – karkasinė konstrukcija. Varpinės stogas gegninis – dvišlaitis, bokšto – piramidinis. Pietrytiniame fasade yra vienvėrės durys. Bokšto viršutinė dalis iš visų pusių atvira.
(parengta pagal kraštotyrininko Jono Nemanio medžiagą) |