Jis stovi Vencavų kaime. Jį 1937 m. savininko Namiko lėšomis pastatė meistras Antanas Žeimys.

Vėjo malūnas vertikalaus tūrio, 13 m. aukščio, į viršų plonėjančio tūrio, su gulsčia, kiek laužto profilio kepure, triaukštis, aštuonkampio plano. Pamatai – skaldytų akmenų mūro, sienos – karkasinės konstrukcijos, iš kampuose stovinčių stačių kvadratinio skerspjūvio tašytų stulpų, sutvirtintų įžambiais spyriais. Pirmame aukšte yra trejos durys (dabar dvi užkaltos). Perdangos - medinių skersijų, virš jų prikaltos lentų grindys. Iš vidaus įrangos išliko besiremiąs į pirmo aukšto grindis bei pakraigės skersijas stačias stambokas medinis volas su krumpliaračiu, sukusiu girnapusių velenus. Po malūno stogu yra gulsčias metalinis ratas su krumpliaračiais bei kepurės pasukimo mechanizmas su mediniais krumpliais, mediniu sparnų pasukimo ir malūno stabdymo įtaisu. Virš kepurės kyla metalinė vėtrungė su kiaurapjūve (statybos data 1937 m.). Po II-jo pasaulinio karo malūnas buvo nacionalizuotas, bet veikė iki 1956 m., vėliau jo įrengimus išmontavus, sunyko ir sparnai. 1980 m. objektą tvarkyti ėmė Zarasų ryšių linijų techninis cechas. Pagal Paminklų konservavimo instituto architektės R.Vėlyvienės paruoštą projektą malūnas restauruotas: sienos apkaltos naujomis lentomis, skarda perdengtas stogas, atstatyti butaforiniai sparnai, durys, langai. Vėjo malūnas 1997 m. įrašytas į istorijos – technikos kultūros paveldo respublikinį registrą.

(Parengta pagal Nemanio J. Susipažinkime su istorijos – technikos kultūros paveldu // Zarasų kraštas – 2000.Rugs. 8 d. P.2)