Karininkas, majoras

Gimė 1901 m. sausio 5 d. Dumblynės vienkiemyje, Antazavės valsčiuje, Zarasų apskrityje. Baigė penkias gimnazijos klases. 1919 m. birželį įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. gruodžio 18 d. baigęs Karo mokyklą, leitenanto laipsniu paskirtas į 1-ąjį kavalerijos pulką 1-ojo eskadrono žvalgų būrio vadu. Šiame pulke, vėliau pavadintame 1-uoju husarų pulku, ėjo eskadrono vyr. karininko, adjutanto pareigas. 1926 m. vasario 16 d. suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1926 m. rugpjūčio mėn. 19 d. baigė Aukštųjų karininkų kursus, Bendrąjį skyrių. 1927 m. balandžio 28 d. perkeltas į Vyriausiąjį štabą, Kavalerijos inspekciją, 1927 m. spalio 3 d. paskirtas kavalerijos viršininko adjutantu. 1928 – 30 m. mokėsi Italijoje, aukštojoje kavalerijos mokykloje. 1929 m. lapkričio 23 d. suteiktas kapitono laipsnis. Sugrįžęs iš Italijos 1930 m. birželio 27 d. paskirtas į 1-ąjį kavalerijos pulką, iki 1931 m. rugpjūčio ėjo eskadrono vado pareigas. 1933 m. lapkričio 22 d. paskirtas atskirojo raitųjų žvalgų būrio vadu, o 1934 m. likvidavus šį dalinį grįžo į 1-ąjį husarų pulką. Be tiesioginių pareigų, nuo 1931 m. rugpjūčio iki 1935 m. sausio dėstė kavalerijos taktiką ir jojimą Karo mokyklose ir Sanitarijos karininkų kursuose. 1936 m. birželio 13 d. suteiktas majoro laipsnis. Kaip kavalerijos specialistas rašė straipsnius į karinę spaudą. 1933 m. sausio 24 d. Kaune organizavus “Vytijos” raitininkų štabą, buvo šio štabo vado pavaduotojas. 1936 m. išrinktas kariuomenės žirgyno sporto sąjungos pirmininkų. Drauge su kitais išleido pažintinę knygą “Mano žirgas”. 1937 m. sausio 1 d. perėmė 1-ojo eskadrono vadovavimą ir šias pareigas ėjo iki Lietuvos okupacijos. 1934 – 40 m. “Kario” žurnalo redkolegijos narys. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 m. rugsėjo 12 d. paskirtas į Raudonosios Armijos 26-ąjį kavalerijos pulką. 1940 m. lapkričio 1 d. paleistas į atsargą. Dirbo Kaune Vyriausiojoje energetikos valdyboje Administracijos skyriaus atsakinguoju sekretoriumi. Buvo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) narys. 1941 m. birželio 20 d. suimtas, kalintas Kaune, bet prasidėjus karui išlaisvintas. Vokiečių okupacijos metu dirbo Lietuvos energetikos valdyboje Kaune. 1941 m. rugsėjo 15 d. kartu su kitais LAF‘o vadovais pasirašė Memorandumą Hitleriui dėl Lietuvos būklės, kraštą užėmus vokiečiams. 1944 m., organizuojant vietinę rinktinę, kovo 27 d. paskirtas 308-ojo bataliono vadu. 1944 m. balandį batalionas buvo pasiųstas į Ašmenos rajoną, kur dvi šio bataliono kuopos patyrė nemažus nuostolius, užpuolus Armijos Krajovos būriams. Vokiečiams likviduojant Vietinę rinktinę, 1944 m. gegužės 15 d. suimtas, tačiau vėliau paleistas ir paskirtas Kėdainių komendantu. 1944 m. vasarą su komendantūra atsitraukė į Ariogalą, vėliau į Jurbarką ir Tilžę. Tilžėje lietuviai buvo vokiečių nuginkluoti, karininkai išvežti į Drėzdeną, kur Gelerau priemiestyje apie 300 lietuvių karininkų surinkti į vokiečių policijos mokyklos kareivines. Po mokymų tarnavo darbo ir priešlėktuvinės apsaugos daliniuose. 1949 m. iš Vokietijos emigravo, gyveno Kolumbijoje, kur Medelio mieste dirbo jojimo mokyklos instruktoriumi. Mirė 1965 m. lapkričio 8 d. Bogotoje (Kolumbija). Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1928), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1929), Savanorių medaliu (1928).

Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. - Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2002. - T. 2 . – 2002. – p. 59 - 60