Gydytojas

Gimė 1873 m. rugpjūčio 11 d. Kegrių kaime, Akmenės rajone, Mažeikių apskrityje. 1893 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1893 - 1897 m. mokėsi ir baigė Peterburgo universiteto Gamtos -matematikos fakultetą, 1900 m. Charkovo universiteto medicinos fakultetą. 1901 - 1903 m. dirbo gydytoju Dusetose. Čia aktyviai įsijungė į visuomeninę veiklą, buvo vienas iš lietuviškų vakarų rengėjų. 1903 m. pabaigoje persikėlė į Ilukštą (Latvija), čia vertėsi laisva gydytojo praktika. Su mokytoja O. Tutinaite dvare įsteigė lietuvišką pradinę mokyklą, kurioje buvo rengiami vakarėliai su lietuviška programa. 1904 m. D. Bukontas mobilizuotas į rusų - japonų karą. Tarnavo Amūro apygardoje Nikolske - Usurijske, Charbine dirbo ligoninėse. 1906 m. išleistas į atsargą, apsigyveno Zarasuose (tuomet Novoaleksandrovske) ir buvo paskirtas miesto ligoninės gydytoju. Iškart įgijo vietinių gyventojų pasitikėjimą, pagarbą ir drąsiai ėmėsi vadovauti tautiniam lietuvių atgimimui. Čia vadovavo ligoninei, kovojo su dėmėtosios šiltinės epidemija, įsteigė „Saulės“ draugiją, jos vardu įsteigė lietuvišką biblioteką – skaityklą, ragino gyventojus prenumeruoti lietuviškus laikraščius, nors tuo metu jau buvo atgauta spaudos laisvė, dalyvavo kultūros draugijų veikloje. 1907 - 1909 m. skelbė spaudoje Zarasų krašto gyventojų antropologinius duomenis. Parašė knygą apie alkoholio žalą ir blaivybę, bet šis darbas nebuvo išspausdintas. Rūpinosi ekonominiu gyventojų nepriklausomumu, norėjo, kad lietuviai įsitvirtintų pramonėje, tad įsteigė Zarasuose malūną, gontų dirbtuvę, įsteigė visuomeninio pobūdžio organizaciją - kooperatyvą (kurio pirmininku jis visad buvo renkamas), Žemės ūkio draugiją, kuri prekiavo sėklomis, ūkio mašinomis. Įsteigė Šv. Kazimiero draugijos skyrių. Tuo metu Zarasuose veikė miesto mokykla, kurios visuomeninėje veikloje aktyviai dalyvavo D. Bukontas. 1914 m. D. Bukonto dėka jau veikė „Saulės“, „Darbo“, Šv. Kazimiero“ draugijos. 1914 m. D. Bukontas buvo mobilizuotas ir tarnavo latvių šaulių pulke kaip vyresnysis to pulko gydytojas. Kilus revoliucijai Rusijoje, D. Bukontas dalyvavo Rygos lietuvių mitinge. Rygiečiai lietuvį 1917 m. pasiuntė į Petrapilio lietuvių Seimą. Čia jis pirmininkavo, daug prisidėjo prie to, kad Petrapilio lietuvių Seimas pasisakė už nepriklausomos Lietuvos atstatymą. 1918 m. balandžio 1 d. D. Bukontas grįžo iš kariuomenės į Zarasus. Radęs Zarasų kraštą nuniokotą ir nualintą, siaučiant visokioms ligoms, ypač paplitus dėmėtajai šiltinei, rūpinosi civilinės ligoninės įsteigimu. 1918 m. lapkričio mėn. Zarasuose buvo sudarytas vietinės valdžios komitetas, kurios nariu buvo ir D. Bukontas. 1918 m. jo iniciatyva buvo įsteigta Zarasuose „Saulės“ draugijos progimnazija. Gyvendamas Zarasuose rinko tautosaką, liaudies dailės kūrinius, užrašinėjo Viekšnių apylinkių tarmės medžiagą. 1907 – 1909 m. antropologiškai ištyrė 1000 Zarasų apylinkių lietuvių (“Iš Ežerėnų apylinkės lietuvių antropologijos”). Tai vienas pirmųjų ir didžiausias darbas apie lietuvių galvos formą, akių ir plaukų spalvą, išspausdintas 1910 m. leidinyje “Lietuvių tauta”. D. Bukontas 1909 m. apdovanotas Šv.Stanislovo III laipsnio ordinu už darbštumą ir uolumą kovojant su cholera, 1916 m. Šv. Onos III laipsnio ordinu už pasižymėjimą gelbstint sužeistuosius, 1917 m. Šv. Stanislovo II laipsnio su kalavijais ordinu ir Šv. Onos II laipsnio ordinu su kalavijais už pasižymėjimą mūšyje ties Lindenburgu.
Mirė 1919 m. sausio 19 d. Zarasuose. 1993 m. gegužės 15 d. Zarasų aikštėje atidengtas skulptoriaus Leono Striogos sukurtas iš bronzos ir granito paminklas gydytojui Dominykui Bukontui atminti.