Gydytojas, švietėjas, visuomenės veikėjas, knygnešys, daraktorius Gimė 1888 m. rugpjūčio 8 d. Sadūnų kaime, Zarasų rajone. 1900 m. baigė Dusetų pradinę mokyklą, 1908 m. įstojo į Mintaujos gimnaziją, vėliau įstojo į Dorpato (Tartu) universiteto Medicinos fakultetą. Studijuodamas priklausė Dorpato lietuvių studentų visuomeninei ir mokslinei draugijai, buvo šios draugijos valdybos narys, dalyvavo aušrininkų organizacijos veikloje. Prasidėjus karui dirbo Tulos gubernijos Krapivnos ligoninės gydytoju, vėliau Prienų rajono gydytoju, 1916-1918 m. Aglonos miestelio vedėju. Vokiečiams užėmus Daugpilį, gydytojas rūpinosi, kad Aglonos ligoninė būtų perkelta į Lietuvą. 1918-1919 m. Gelvonų ligoninės vedėjas ir Širvintų apskrities gydytojas. 1919 - 1920 m. dirbo Zarasų apskrities gydytoju. J. Buzelis buvo vienas iš Zarasų progimnazijos steigėjų, nuo 1919 m. spalio 20 d. dirbo jos direktoriumi. 1920-1922 m. Steigiamojo Seimo narys valstiečių frakcijoje. Seime paskirtas Sveikatos komisijos nariu. Vienas iš Lietuvių - latvių draugijos kūrėjų ir vadovų. 1922 m., grįžęs į Zarasus, išrinktas apskrities tarybos nariu, dirbo apskrities gydytoju ir mokytojavo gimnazijoje. 1930 m. įkūrė sveikatos centrą Salake, 1931 m. dirbo valstybinės akių ambulatorijos vedėju, nuo 1939 m. Degučių apylinkės sveikatos punkto vedėju. Gydytojas aktyviai dalyvavo visuomeninėje kultūrinėje veikloje. Dar 1919 m. jis kartu su kitais bendraminčiais įsteigė kultūros draugiją “Akstinas”, išleido to paties pavadinimo žurnalą. Bendradarbiavo spaudoje - “Vilniaus žiniose”, “Lietuvos ūkininke”, “Aušrinėje”, “Viltyje”, “Lietuvos žiniose”, “Zarasų krašte”, “Medicinoje”. Išleido monografiją apie daktarą Dominyką Bukontą. 1951 m. išvyko gyventi į Ukmergę, ten dirbo ligoninės skyriaus vedėju. J. Buzelis mėgo bendrauti su žmonėmis, ragino nenusiminti, stengėsi padėti ištikus nelaimei, šelpė tremtinius ir politinių kalinių šeimas. Kaip patyręs, aukštos kultūros ir moralės žmogus tarp visų visuomenės sluoksnių turėjo neginčijamą autoritetą. Visas jo gyvenimas buvo paženklintas vidinio imperatyvo tarnauti kitiems, savo kraštui, Tėvynei. Mirė 1967 m. kovo 8 d. Vilniuje. Palaidotas Sadūnų kaimo kapinėse. |