Pedagogas, visuomenės veikėjas

Gimė 1893 m. rugpjūčio 25 d. Užpaliuose,Utenos apskrityje. 1903 - 1910 m. mokėsi Užpalių pradžios mokykloje, 1914 m. baigė Utenos miesto mokyklą, Utenoje besimokydamas prisijungė prie scenos mėgėjų būrelio, dalyvavo 1914 m. lietuviškos spaudos atgavimo dešimtmečio paminėjime, su kitais giedojo tautinį himną. 1914 – 1915 m. mokėsi kunigų seminarijoje, bet užbaigęs pirmą kursą, grįžo į Užpalius ir pradėjo mokytojauti. 1919 - 1921 m. lankė mokytojų kursus, juos baigęs sugrįžo kaip diplomuotas specialistas. 1921 – 1924 m. ėjo direktoriaus pareigas Užpalių vidurinėje mokykloje.1924 m. išleidęs I - ąją Užpalių m-klos mokinių laidą, P. Gipiškis išvažiavo į Kauną studijuoti fiziko, chemijos, geografijos ir biologijos mokslų Vytauto Didžiojo universitete, 1929 m. baigė biologijos skyrių. 1931 m. vasario 1 d. Pranas Gipiškis paskirtas Raseinių gimnazijos direktoriumi, nuo 1934 m. rugpjūčio 1 d. Zarasų gimnazijos direktoriumi. Lietuvos skautų sąjungos vadovybės nutarimu Zarasuose įsteigtas apskrities skautų tuntas, jo vadovu paskirtas P. Gipiškis. Nuo 1921 m. lapkričio 29 d. priklausydamas Šaulių sąjungai, iš karto įsijungė į aktyvią Zarasų šaulių skyriaus veiklą. 1936 m. birželio 20 d. išrinktas miesto šaulių rinktinės tarybos nariu ir susikūrusio šaulių Garbė teismo nariu. 1936 m. rugsėjo mėn. pradėjus statyti Zarasų Šaulių namus, buvo statybos komisijos nariu. 1935 m. Lietuvos J. Basanavičiaus vardo mokytojų sąjunga įsteigė Zarasuose skyrių ir P. Gipiškį paskyrė pirmininku. Jis važinėjo į provincijos miestelių mokytojų susirinkimus, skaitė paskaitas iš pedagogikos ir kaip ugdyti mokinių patriotizmą. Švietimo ministerija pavedė P. Gipiškiui organizuoti Zarasuose vilos - vasarnamio mokytojams statybą. Statyboms pasibaigus čia buvo organizuojami mokytojams kursai. Nuo 1932 m. Zarasuose buvo leidžiamas Tautininkų partijos savaitraštis „Zarasų kraštas“. Nuo 1936 m. sausio mėn. jo redagavimą perėmė P. Gipiškis ir šį darbą dirbo iki 1937 m. sausio 1 d. Tuo metu laikraštis tapo gyvesnis, įdomesnis, taisyklingesnė kalba. 1940 m. rugsėjo 1 d. iš direktoriaus pareigų buvo atleistas, Švietimo ministerijos paskiriamas mokytoju į Utenos gimnaziją. Utenos gimnazijoje dirbo nuo 1940 m. rugsėjo 1 d. iki 1944 m. rugpjūčio mėnesio. Darbas buvo varginantis - dėstė chemiją, biologiją, gamtos mokslus ir TSRS geografiją; kurį laiką, 1942 - 1944 m. buvo Utenos gimnazijos direktoriumi. Visą tą laiką buvo saugumiečių sekamas ir tardomas. Nuo 1946 m. sausio mėnesio iki 1952 m. balandžio mėn. P. Gipiškis gyveno Svėdasuose, klebono Survilos slepiamas ir globojamas. Per tą laiką perrašinėjo kelių metų bažnytines gimimų, vedybų ir mirimų knygas, vertė iš vokiečių ir lenkų kalbų į lietuvių kalbą pamokslus kunigams ir įvairias religinio turinio knygas. Iš viso per tą laiką išvertė apie 20 knygų. Tik 1952 m. balandžio mėn. Gipiškis gavo valdišką darbą. Dirbo techniku Elmininkų bandymų stotyje, vėliau apsigyveno Žemaitijoje, Samališkių kaime. Nuo 1956 m. liepos 1 d. paskirtas vyr. moksliniu bendradarbiu ir dirbo iki 1959 m. lapkričio 1d., vėliau apsigyveno Vėžaičiuose (Šilutės rajonas).
Išleido knygą „Zarasų Kraštas“(1936 m.), išvertė H. Kruberio „Antropogeografiją“ (1937 m.). 1934 m. apdovanotas DLK Gedimino III laipsnio ordinu, 1939 m. „Šaulių žvaigždės“ ženklu, 1996 DLK Gedimino V laipsnio ordinu .
Mirė 1980 m. Vėžaičiuose, ten ir palaidotas.