Savanoris, Vyčio kryžiaus ordininkas

Gimė 1895 m. gegužės 4 d. Šlyninkos viensėdyje, Degučių valsčiuje, Zarasų apskrityje. 1910 m. baigė pradžios mokyklą. 1915 m. Jurgį Juodvalkį mobilizavo į carinę kariuomenę, du metus jis dalyvavo kautynėse su kaizeriniais vokiečiais ir į gimtinę sugrįžo tik 1918 m. pradžioje. 1919 m. birželio 6 d. savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, I-ąjį pėstininkų DLK Gedimino pulką. Buvo paskirtas į 9-tąją kuopą. Nebuvo lemta iki galo praeiti kautynių keliais - 1919 liepos 30 d. buvo sužeistas bolševikų prie Dūkšto esančiame Plavėjų kaime. Įgijęs didelę kovinę patirtį carinėje kariuomenėje, Jurgis Juodvalkis jau po dviejų savaičių gauna vyr. puskarininkio laipsnį ir vadovauja skyriui. Kovėsi Salako apylinkėse Kloviškių, Trinkuškių, Bareikiškių kaimuose. Karžygis Jurgis Juodvalkis pasižymėjo ir vėliau, išvejant bermontininkus iš Radviliškio apylinkės. Jo prisiminimai išspausdinti “Kario” 1919 m. žurnale. 1920 m. birželio 10 d. demobilizuotas iš Lietuvos kariuomenės vyr. puskarininkis Jurgis Juodvalkis iki 1921 m. kovo 4 d. dirbo eiliniu policininku Dusetose. Mažinant etatus atleistas iš tarnybos gyveno tėvų ūkyje Trinkuškių kaime. 1926 m. vedęs Onutę Vrubliauskaitę apsigyveno Bliokmantų (Žiobrių) kaime, Paupinės valsčiuje, dirbo Stelmužės seniūnijos seniūnu, priklausė Paupinės šaulių būriui. Praėjęs trumpalaikius kursus, nuo 1932 m. dirbo paštininku Tauragės pašte, nuo 1937 m. – Kuršėnų pašte. 1938 metais su šeima įsikūrė Gaspariškių kaime, Leliūnų valsčiuje, Utenos rajone. Iki 1940 m. kovo 1 d. dirbo sargu Utenos pašte. Po to pervedamas paštininku į Jonavą, 1941 m. spalio 14 d. – į Žaslių paštą ir tik 1944 m. vasarą vėl gavo darbą Utenos pašte. Apdovanotas: Vyčio kryžiaus ordinu (1919). Mirė 1946 m. gegužės 23 d. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.