Inžinierius

Gimė 1894 m. gegužės 15 d. Rapkaučiznos kaime, Imbrado valsčiuje, Zarasų apskrityje. Dirbo samdomus darbus iki 1913 m. kol gavo išsilavinimą. Vėliau dirbo praktikantu - techniku 29-oje kelių distancijoje Smolenske, kol 1915 m. pašaukė į carinę kariuomenę. Atleido po trijų mėn. kaip geležinkelių specialistą, paskirdami I laipsnio techniku Pavolgio ekspedicijoje. Iki 1921 m. dirbo vyr. techniku ir statybos darbų tyrinėjimo viršininku. 1922 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą, apsitojo Raudankų kaime, Dusetų valsčiuje, vėliau Kaune pradėjo dirbti pas privatų rangovą, po to techniku tiesiant geležinkelį. Baigė kursus inžinieriaus - statybininko vardui gauti. Nuo 1923 m. vasario 12 d. Susisiekimo ministerijos darbuotojas. Nuo 1933 m. gegužės 1 d. skiriamas Alytaus kelių rajono viršininku. Vienas ryškiausių to meto atliktų darbų - 1936 - 1938 m. karininko A. Juozapavičiaus vardo tilto per Nemuną statyba. Nuo 1931 m. priklausė Šaulių sąjungai, buvo Alytaus miesto statybinio šaulių būrio vadas. 1937 m. vasario 28 d. išrenkamas Alytaus apskrities šaulių rinktinės tarybos nariu, aktyviai talkininkavo 1938 - 1939 m. modernių Šaulių namų statybos darbams, buvo statybos darbų komisijos nariu. Už tilto per Bereznicos upę greitą pastatymą buvo gavęs Alytaus garnizono vado generolo majoro Kurkino padėką. Apie inžinieriaus darbą palankiai atsiliepė Alytuje dislokuotos sovietinės divizijos techninio dalinio vadas inžinierius Pavlovskis, pulkininkas Fedotovas ir kiti sovietiniai karininkai. 1942 m. balandžio 22 d. inžinierius areštuojamas ir 1943 m. sausio 2 d. Ypatingasis pasitarimas nuteisė jį 10 metų pataisos darbų, ir iki 1951 m. gegužės 31 d. kalino Rešotų mirties lageryje. Buvo ištremtas į Barnaulą Altajaus kašte, nuo 1942 m. Trofimovske, Jakutijoje ir tik 1947 m. gavo teisę apsigyventi Jakutuke. 1951 - 1956 m. gyveno Krasnojarsko krašte, Udereisko rajone, Razdolinsko kaime, dirbo statybos - montavimo valdyboje. Apdovanotas: DLK Gedimino IV laipsnio ordinu ( 1936), „Šaulių žvaigžde“ (1939). 1956 m. birželio 10 d. Jeronimas Juškėnas su šeima sugrįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune, kur ir mirė 1980 m.