Mokytoja, poetė, prozininkė Gimė 1923 m. gruodžio 21 d. Šalinėnų kaime, Antalieptės valsčiuje, Zarasų apskrityje. Ankstyvoje vaikystėje netekusi tėvų ir likusi visiška našlaitė buvo globojama Švč. Širdies vienuolyno. Noras siekti žinių atvedė ją į Širdiečių gimnaziją Kaune. Čia buvo globojama Jadvygos ir Kazimiero Jokantų. 1941 m. birželio 14 d. Jadvyga ir Kazimieras Jokantai buvo ištremti į Sibirą, o Genovaitė vėl liko viena sudėtinguose to meto įvykiuose. 1943 - 1945 m. mokėsi Kauno mokytojų seminarijoje, kurią baigusi, 1945 m. rugsėjo 1 d. buvo paskirta mokytoja į Čekiškės progimnaziją. Vėliau dirbo Vilkijos vidurinėje, 34 metus mokytojavo Kauno apskrities ir miesto vidurinėse mokyklose. Eilėraščius rašė nuo 1937 m. Besimokydama mokytojų seminarijoje, dalyvavo literatų būrelio veikloje, o paskelbtame poezijos konkurse laimėjo antrąją premiją. Dirbdama mokyklose savo kūrybą publikavo Kauno rajono laikraščio puslapiuose bei pedagoginėje spaudoje ir žurnaluose. Nuo 1995 m. G. Randienė – Nepriklausomų rašytojų sąjungos narė. Atgimimo metais išleido pirmąją savo publicistikos knygą „Išausiu audimėlį (1989), vėliau „Paskui žaltvykslę“ (1992), Iš tirpstančių akimirkų (1996). Už šią knygą G. Randienei buvo paskirta Los Angeles literatūrinė premija. „Skirmantė“ (1997), „Ateini iš giesmės“ (1997 kartu su B. Jauniškiu), „Nutildytųjų šauksmai“ (1999). „Po rudeniniais vėjarodžiais“ (2000), „Artimos tolumos“ (2003). Mirė 2005 m. spalio 23 d. Kaune. Palaidota Panemunės kapinėse. |