Savanoris, dviejų Vyčio kryžių ordininkas

Gimė 1896 m. gegužės 3 d. Rasimų kaime, Suvieko apylinkėje, Zarasų apskrityje. Tarnavo carinėje kariuomenėje. 1919 m. liepos 1 d. įstojo į Lietuvos kariuomenės II pėstininkų DLK Algirdo pulko štabą, paskiriamas į vyr. leitenanto A. Zubrio vadovaujamą 6 kuopą eiliniu. 1919 m. rugsėjo 1 d. skiriamas būrininku. Kovėsi su bolševikais Latvijoje, kur pasižymėjo narsumu. Po to kovėsi su bermontininkais ties Radviliškiu. Į gimtinę sugrįžo 1920 m. kovo 26 d. vyr. puskarininkiu ir kaip patyręs karys, lapkričio 12 d. mobilizuojamas į mokomąjį batalioną, kur iki 1921 m. kovo 10 d. apmokė II kuopos naujokus. Kaip pasižymėjęs savanoris Ignas Pučinskas gavo 16 ha žemės Maironių kaime Imbrado valsčiuje. Ir čia ūkininkavo iki 1945 m. Įsteigė Suvieko šaulių būrį ir jam vadovavo. 1945 m. rugpjūčio 16 naktį jį areštavo stribai ir išsiuntė į Komijos lagerį. Iš ten 1947 m. sausio mėn. vėl grąžino į Zarasus, kur po ilgų tardymų bei kankinimų, 1948 m. sausio 16 d. Vilniuje Ypatingasis pasitarimas nuteisė jį 10 metų kalėti. 1960 m. iš tremties apsigyveno Daugpilyje. 1962 m. rugsėjo 20 d. Ignas Pučinskas mirė. Palaidotas Daugpilio kapinėse.
Apdovanotas “Georgijaus kryžiumi” (1918), Vyčio kryžiaus ordinu (1919), antruoju Vyčio kryžiaus ordinu (1920).