Partizanas, „Lokio“ rinktinės būrio vadas Gimė 1897 m. sausio 2 d. Maniuliškių kaime, Samanių apylinkėje, Zarasų apskrityje. 1919 m. birželio 15 d. priimtas savanoriu į DLK Algirdo II pėstininkų pulką. Pasižymėjo mūšiuose ties Akrienų, Stelmužės, Kamariškių, Raudinės kaimais, buvo sužeistas, gydėsi karo ligoninėje. Kovojo Dauguvos fronte, Sventmuižės bažnytkaimyje. Su 20 savo kareivių paėmė į nelaisvę valsčiaus bolševikų revoliucinio komiteto narius ir juos pristatė į savo dalinį. Pasižymėjo mūšyje su lenkais, netoli Druskininkų susprogdinęs tiltą sužlugdė lenkų puolimą. 1921 m. gruodžio 24 d. narsus ir išradingas savanoris grįžo į gimtinę, apsigyveno Pailgės kaime. Antanas Streikus buvo aktyvus Aleksandravėlės (Rokiškio raj.) šaulių organizacijos narys, priešiškai sutiko 1940 metų sovietų okupaciją. Praūžus karo audrai, Antanas Streikus tapo rezistentų vadu, turėjo didelį autoritetą, mokėjo gerai vadovauti būriui.
Mirė 1945 m. rugsėjo 28 d. Raudinės miške. Sargybai pastebėjus, kad miškas supamas, partizanai ėmė trauktis, o Antanas Streikus liko juos dengti ir pateko į rusų kulkosvaidžių ugnį. Pamatęs kad jį baudėjai supa iš užnugario, Antanas Streikus susisprogdino granata. Vietiniai gyventojai žuvusį Antaną Streikų - Tamošiuką palaidojo ant Raudinės upelio kranto. Bet jo kapas iki šiol nesurastas. 1999 metais Maniuliškės kaime, prie kelio Kumpuliai - Antazavė, pastatytas koplytstulpis. 2006 m. spalio 1 d. Antazavėje, Partizanų ir rezistentų vardo aikštelėje, atidengtas stogastulpis (autorius Saulius Savickas).
Antanas Streikus apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu (1919). |