Pedagogas, karininkas

Gimė 1898 m. vasario 13 d. Gaidelių dvare, Zarasų apskrityje. Baigė septynias klases Panevėžio realinėje gimnazijoje. Mokėsi matininkų institute Maskvoje, iš kur buvo mobilizuotas į frontą ir nukreiptas į III – ją Peterhofo kariūnų mokyklą. 1917 m. lapkričio 11 d. gavo karininko laipsnį, tarnavo „Bartašio Chovatskio“ pulko VI kuopoje. 1918 m. kovo 14 d. demobilizuotas grįžo į Gaidelių dvarą. 1919 m. gegužės 13 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenės Vilniaus bataliono IV kuopą jaunesniuoju karininku Ukmergėje. 1919 m. liepos 7 d. pervestas į Kretingos komendantūrą, suteiktas leitenanto laipsnis, jis paskirtas kovinės kuopos vadu. Dalyvavo susirėmimuose su lenkais, pasižymėjo kaip narsus ir išmintingas karininkas. 1920 m. lapkričio 2 d. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1922 m. vasario 1 d. baigė Aukštųjų karininkų mokyklą. 1922 m. spalio 15 d. leitenantas Vaitkevičius iš kariuomenės paleistas. Studijavo Lietuvos universitete, gamtos - matematikos fakultete ir kartu dirbo Žemės tvarkymo departamente braižytoju, vėliau matininko padėjėju. Nuo 1923 m. rugsėjo iki 1929 m. liepos 1 d. studijavo Čekoslovakijoje Prahos universitete, vandens ūkio ir kultūrtechnikos mokslus, gavo inžinerijos diplomą. Grįžęs į Lietuvą dirbo mokytoju Kėdainių Aukštesniojoje kultūrtechnikos mokykloje, dėstė mechaniką, žemės darbus, bendrąją statybą. Nuo 1934 m. rugsėjo 1 d. buvo paskirtas mokyklos direktoriaus pavaduotoju. Parašė ir 1932 m. išleido dviejų dalių vadovėlį „Hidrotechniniai pastatai“.
R. Vaitkevičius 1919 m. apdovanotas „De la Reconnaissance Militaire“ medaliu ir „Medaille d‘Honneur“ sidabro ordinu, 1920 m. Už Tėvynę“ kryžiumi, kuris vėliau pakeistas į I-os rūšies Vyčio kryžių, ir „Savanorio kūrėjo“ medaliu.
Mirė 1935 liepos 3 d. Kėdainiuose. Palaidotas Antalieptės kapinėse.