1928 m. sudarytas Nepriklausomybės paminklo statybos 5 žmonių komitetas rinko aukas, parengė aikštę. 1930 m. buvo pastatytas betoninis paminklo pamatas, plokščia pakyla (3,7x3,7 m) ir laiptuotas postamentas (h 4,3 m) pagal inžinieriaus K.Krikščiukaičio projektą.

Į pamatą buvo įmūrytas butelis su to meto Lietuvos monetų pavyzdžiais, miestelio ir jo apylinkių aprašu, trumpa istorija. Paminklas baigtas statyti 1932 m. Buvo pritvirtinta betoninė senovės karžygio statula (h 3,2 m.), kurią sukūrė Vladas Čižauskas. Kairėje jo rankoje vėliava, dešinėje – kardas. Prie postamento priekinės dalies pritvirtinta juodo granito plokštė su Vyčiu, Gedimino stulpais, ornamentu ir užrašu: „LIETUVOS / NEPRIKLAUSOMYBEI 1918 - 1928 / vadinamasis Vytauto ženklas. Prie užpakalinės plokštumos pritvirtintas skydas su Gedimino stulpais ir užrašu: „TAUTOS JĖGA / - VIENYBĖ“. Paminklas apie 1952 m. vietos valdžios nurodymu buvo nugriautas, postamentas užkastas, statula numesta į Sartų ežerą ir dingo. Iki 1985 m. paminklo vietoje buvo medine tvorele aptvertas skverelis. 1985 m. paminklo vietoje pastatytas kalbininko Kazimiero Būgos paminklas; skulptorius Bronius Vyšniauskas, architektas Rimantas Vyšniauskas. 1990 m. Postamentas buvo atkastas, restauruotas ir atstatytas skverely netoli Būgos paminklo. Ant postamento pastatytas skulptoriaus Vytauto Užpalio padaryta skulptūros kopija. Atstatytą paminklą 1991 m. kovo 10 d. atidengė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas Česlovas Stankevičius, pašventino Dusetų bažnyčios klebonas Gediminas Šukys.

Nukentėję paminklai.- V., 1994.- P.231-232