Kronika Košciola Parafialnego w Nowo Alexandrowsku, položonego w Dyecezyi Wilenskiej, Gubernii Kowienskiej, Powiecie i Dekanacie Nowo Alexandrowskim 1849 [Duomenys apie Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią ir parapiją]. Zarasai 1849.

Duomenys apie Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią ir parapiją surinkti 1849 m.  Minima, kad medinė Zarasų bažnyčia statyta dar prieš 1500 m., ko gero dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio (1427-1494) laikais, nors istoriškai žinome, kad šis faktas nėra visai teisingas. Ji buvo pavadinta Švč. Mergelės Marijos garbei. Šalia bažnyčios būta špitolės, tačiau kas ją fundavo atmintyje neišliko. Senoji fundacija bažnyčiai sudarė 40 valstiečių trobų kaimuose, sklypas miestelyje, o taip pat miškas, viso apie 130 valakų. Bažnyčios varpinėje yra du dideli varpai, o užrašas ant vieno iš kurių byloje, kad jis buvo išleistas 1667 m. spalio 7 d. Vilniuje, specialiai Zarasų Švč. Mergelės Marijos bažnyčiai. Jį bažnyčiai paaukojo ponas Karolis Marsonas, turėjęs Liūto herbą.

 Didžiajame bažnyčios altoriuje yra Švč. Mergelės Marijos paveikslas, kurio įrašas lotynų kalba byloja, kad jis 1610 m. buvo išgabentas iš Vilniaus, siekiant apsaugoti nuo siaučiančio didelio gaisro. 1735 m. altorių savo lėšomis pastatė Upytės pavieto notaras Puzina iš Kozielsko ir Tomas Tomaševičius iš Breslaujos pavieto.

Nurodoma, kad parapijiečius nuo seno sudaro lietuvių liaudis, kurių pagrindinė nuodėmė – silpna moralė, o Daugpilio tvirtovės ir karinių pajėgų artumas neigiamai veikia jų charakterį ir gyvenimo būdą.